Rytų ir Vidurio Europos moralinių autoritetų viešu laišku Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentui Barakui Obamai (Barack Obama) išsakytą poziciją Rusija gali panaudoti siekdama savų tikslų, tokie laiškai sustiprina "priešų" tapatybę, teigia Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Jonavičius.
Šią savaitę paskelbtą viešą laišką JAV vadovui pasirašė 22 buvę Rytų ir Vidurio Europos prezidentai, premjerai, ministrai, intelektualai, tarp jų ir kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs Lenkijos vadovas Lechas Valensa (Lech Walęsa), dar tuometinei Čekoslovakijai, o vėliau ir Čekijai vadovavęs Vaclavas Havelas, žymioji kadenciją baigusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. Politologas L. Jonavičius teigia, jog visus šiuos žmones sujungtų apibūdinimas - moraliniai autoritetai.
Jie savo viešame laiške išsakė nuogąstavimus dėl, pasak jų, regione augančio nervingumo, silpnėjančio NATO, JAV administracijos prioritetų perskirstymo. Eltai laišką komentavęs politologas pažymėjo, kad tai nėra oficiali valstybių pozicija. Esą moraliniai lyderiai tokia gana įprasta forma išreiškė savo vertybinį, politinį požiūrį. "Atviro laiško forma nėra kažkuo išskirtinė. Tiesiog dažnai tokie pareiškimai net nepatenka į žiniasklaidos akiratį, nebent juos parašo išties žymūs žmonės", - teigė L. Jonavičius.
Pasak politologo, toks laiškas galėjo būti išplatintas dėl dviejų aplinkybių: istorinės, liepos 17 dieną - minimos Potsdamo konferencijos pradžios 64-osios metinės, bei po B. Obamos vizito Maskvoje.
"JAV vadovas Rusijoje bendraudamas su Dmitrijumi Medvedevu, Vladimiru Putinu neišsakė tokios pozicijos, kokios tikėjosi Rytų ir Vidurio Europa. Tai yra kietesnės griežtesnės pozicijos. Apie tai minima ir pačiame laiške B. Obamai", - teigė L. Jonavičius. Politikos mokslų ekspertas teigia nemanantis, kad JAV, sureagavusios į šį laišką, išplatins kokį nors viešą atsiliepimą. "Laišką greičiausiai perskaitys B. Obama arba jo patarėjai, galbūt kada nors kažkur bus apie jį užsiminta, pasakyta: "mes stengiamės balansuoti, atsižvelgti". Bet jis nebus sureikšminimas. Tai yra politinis žaidimas ir tas bus turima mintyje, aš labai abejoju, kad tai kažkiek pakeis JAV poziciją", - sakė L. Jonavičius akcentuodamas tai, kad laišką pasirašė moraliniai, o ne realūs politiniai autoritetai.
Tuo tarpu Rusija, Eltos kalbinto politologo manymu, greičiausiai reaguos ir panaudos tai propagandai, ypač savo šalies visuomenei tikinti. Politologas sako, kad tai turbūt nebus oficialus pareiškimas, bet bendrose kalbose Rusijos lyderiai tai gali panaudoti argumentams, kad Rytų Europa yra ta jėga, kuri kursto visą pasaulį prieš ją, sustiprinti.
"Tai gali būti panaudota kaip argumentas: "štai jie yra "blogiečiai", jie kursto visą pasaulį prieš mus, todėl mes ir turėtume laikytis savo pozicijos". Bet čia yra vertybinis sprendimas, ir nuo to niekas nėra apsaugotas. Vienos tiesos nėra, kiekvienas ją interpretuoja kaip nori. Rytų Europos ir Rusijos santykiuose yra susiformavusi "priešų" tapatybė ir tokie laiškai tam tikra prasme ją įtvirtina. Tai nėra gerai, bet, antra vertus, žmonės turi teisę išreikšti savo politinę, vertybinę poziciją. Tai yra gerai", - sakė L. Jonavičius.
Politologas teigia, jog taip išreiškiami vadinamosios saugumo dilemos iššūkiai, kai vienų veikėjų saugumo didėjimas automatiškai mažina saugumą kitų. "Tas pat ir su raketiniu skydu: jei mes galvojame, kad tai didina mūsų saugumą, tai žvelgiant iš Rusijos pozicijos - tai mažina jų saugumą", - sakė L. Jonavičius.
Laiške jo autoriai kalba apie, pasak jų, regione didėjantį nervingumą. Politologo manymu, autoriai tai sakydami turi mintyje du pagrindinius, jų nuomone, nervingumą kurstančius aspektus: karą Gruzijoje ir Rusijos pasiūlymus dėl naujos saugumo architektūros Europoje sukūrimo, o nervingumo šaltinis - Rusija.
"Laišką parašę buvę šalių vadovai, matyt, nenori keisti architektūros. Tiek Europa, tiek Amerika į pasiūlymą keisti saugumo architektūrą sureagavo nei labai teigiamai, nei neigiamai, taigi neatmetė, suprasta, kad kažkas gali keistis. Mano asmeniniu požiūriu, diskusijos niekada nereikia bijoti, tai yra vienintelis kelias, per kurį kažką galima pasiekti. Bet autoriai išreiškė vertybinę poziciją, kuria daroma prielaida, kad tai, ką pasiūlys Rusija, bet kokiu atveju bus blogai Amerikai, Europai, o ypač rytinei ir vidurio jos regionams", - aiškino L. Jonavičius.
Politologas gana skeptiškai atsiliepė apie laiško autorių pareiškimą, esą NATO silpsta. "Visų pirma NATO yra karinės gynybos organizacija, ir mes negalime sakyti, kad ji yra nusilpusi būtent karine prasme. Taip pat negalime to tvirtinti ir apie politinį NATO aspektą, nes jis yra dar tik formavimosi stadijoje", - sakė L. Jonavičius.
Politologo manymo, Aljanso nusilpimas yra labiau konstruojamas mentaliniu lygmeniu, jis nepatvirtintas realiai. "Tai yra klausimas iš serijos "kas būtų, jeigu būtų". Žinoma, apsidraudimas dar niekados nepakenkė", - sakė L. Jonavičius.
Politologas sutiko su laiško autorių išsakyta nuomone, kad Amerikai Europa nebėra prioritetas, ir pridūrė, kad taip yra jau "kokie treji ketveri metai". "JAV pagrindinės problemos yra Artimuosiuose Rytuose, net ir ekonominė krizė Amerikai dabar rūpi labiau nei tai, ar Rusija skleis įtaką Rytų Europai, ar ne. Amerika šį regioną laiko įtvirtinta demokratija, kur Rusijos sklaida nėra reali iš principo", - sakė L. Jonavičius.
Pasak politologo, šį laišką reikėtų vertinti kaip politinės pozicijos formulavimą ir prašymą daugiau dėmesio šiam regionui. "Tai nėra kažkoks šauksmas: "karas! Gelbėkite!" ar panašiai", - sakė L. Jonavičius.
