Anot šios ataskaitos, Kinijai palaipsniui vejantis Rusijos ginkluotę pagal technologijas ir patikimumą, Rusijai tenka ginti savo ginklų eksporto pozicijas. Reikia pažymėti, kad Rusija atkakliai kovojo dėl savo rinkos dalies per paskutinius kelis dešimtmečius, nepaisant technologijų įsisavinimo problemų ir ir kinų ginkluotės progreso. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šios dalies išsaugojimas gali tapti neįmanoma misija.
Vienas iš pagrindinių Kinijos privalumų yra šios šalies karinio biudžeto augimo potenciale ir dydyje. Kinijos karinio biudžeto augimas per pastaruosius kelis dešimtmečius viršijo ekonomikos augimą – ir ta tendencija, tikėtina, išliks. Tai sukūrė didžiulį vidinį poreikį ginkluotei, nepaisant to, kad Kinija ir toliau laikas nuo laiko perkasi rusiškos. Rusijos ekonomika ženkliai mažesnė nei kinų, ir ji auga itin lėtai, palyginti su Kinijos. Tai reiškia, kad Rusijos gynybos pramonė turi gerokai mažiau galimybių augimui padengti vidinį paklausą, ir tai liudija, kad bent kažkurį laikotarpį Kinija inovacijoms ir gamybai išleis daug daugiau lėšų, negu Rusija.
Struktūriškai kinų karinė industrija, tikriausiai irgi judės labiau perspektyvia kryptimi, negu Rusijos. Pavyzdžiui, Kinija deda daugiau pastangų tam, kad apjungtų savo sparčiai besivystančią civilinę ekonominę (ypač įvairias technologijas) su karine pramone. Rusijos ekonomika nedemonstruoja ženklių laimėjimų privačiame technologijų sektoriuje. Palyginus su Rusija ir SSRS Kinija taip pat pademonstravo ženkliai didesnį užsienio (įskaitant ir Rusiją) technologijų įsisavinimo potencialą legaliais ir ne visai būdais.
Rusijos stiprybė yra ta, kad ji labai ilgai buvo viena didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje, iš to išsivystė valstybinis ir biurokratinis palaikymas bei šilti santykiai su pirkėjais. Tačiau, labai tikėtina, Kinija taip pat sugebės netrukus įgyti šiuos privalumus. Dar daugiau, Rusija ilgai naudojosi tuo, Vakarai netiekia ginklų vienai ar kitai valstybei dėl politinių motyvų, o Kinija vargu ar bus tokia išranki pirkėjų atžvilgiu.
Dabartinė Rusijos persvara, greičiausiai, yra ta, kad ji gali pardavinėti ginkluotę tiesiogiai klientų valstybėms ir toms šalims, kurioms Kinija nenori tiekti ginklų strateginiais sumetimais. Tačiau abi šios rinkos yra gana ribotos. Pirmojoje grupėje – daugelis buvusių sovietų respublikų ir Sirija, o antrojoje – Indija, Vietnamas ir, tikėtina, Šiaurės Korėja.
