rusiškas propagandininkų kontingentas sukruto:)

Papasakok, ivanai ivanovičiau ivanovai, papaskok. Papasakok, kaip rusų žudikai XIX a. išnaikino daugiau nei pusę abchazų tautos. Papasakok, kaip rusų žudikai išnaikino dar pusę tautos sovietiniais metais.

O dabar apsiverk dėl vargšės abchazų tautos, žudikų, plėšikų ir prievartautojų palikuoni.

Prieš mokant "naivius vakariečius" vertėtų pamąstyti - o gal pats kvailys ?

Vitautai gal laikas paziuret kitas zinias ne tik is lietuvos ir pagaliau pasakit kas istikro nutiko abhazijoja.

Vytautai - idomios mintys.

Atsiprašau, turi būti: vargu ar pasiūlys

Turėti principus labai gerai, bet reikia žinoti kur ir kada juos rodyti. Lietuvos diplomatai pamiršo, o gal ir nežino, jog principai yra priemonė tikslui pasiekti, o ne savitikslis dalykas. Laikytis įsikandus principų, nežinant ko nori, tai ne diplomatijos, o autokratijos požymis.

Kita vertus, klysti gali ir 26, o vienas būti teisus, nes tiesa nepriklauso nuo nuomonių santykio ar nuo to kas ją išsakė. Bet tai nereiškia, jog reikia plaukti prieš srovę ar atstatyti ragus prieš visus.

Pseudopatriotizmas durinių motina ir tai sunkiai pagydoma. Santykiuose su Rusija yra du keliai: arba kovoti prieš ją, arba sugyventi su ja. Trečio kelio istorija kol kas nesiūlė ir vargu ar nepasiūlys. Kol rusų armijos kareiviai trypė Lietuvos žemę buvo tik vienas kelias — kovoti prieš ją. Kai Rusija išvedė savo kareivius iš Lietuvos ir Rusija vietoje okupantės tapo kaimyne, taip pat yra tik vienas kelias — sugyventi su ja. Ir sugyventi, ne ieškant šiek tiek pragmatiškesnių būdų, kaip kad siūlo kai kurie politikieriai, o ieškoti pačių pragmatiškiausių sugyvenimo su savo kaimynu būdų, neprarandant, žinoma, savigarbos ir orumo.

Jei kam nors apsitrynė patriotizmo munduras bei nubluko įvaizdžio žvaigždės — tai tik asmeninė problema, o ne tautos ar valstybės. Užsienio politikos prioritetu turi būti Lietuvos ir jos piliečių interesas ir tik po to Gruzijos ar Ukrainos.

kaip sugedęs patefonas kartoja- Rusija nori užkirsti kelią laisvės ištroškusiems stoti į NATO. Bet man, (gal esu nešiuolaikiškai sąžiningas žmogus) kyla klausimas- o kodėl Rusija priešinasi laisvės troškimams? Nelabai tenkina aiškinimai- kad jie agresoriai,banditai, kgbistai,fašistai, bepročiai ir pan.. Nemanau, kad tik dėl to,kad juos vadiname bepročiais.

Kremliaus personazai susivele savo meluose, o realybe kitokia: savo raudonaja armija planuoja mazinti, ir mazinti radikaliai. Taigi haliucinacija tokia, kad NATO didziausias potencialus priesas, o realybe tokia, kad tam priesui sulaikyti nebus armijos.

Dar vienas žiurkės spygavimas, tik subtilesnis, straipsnio pabaigoje. Remiamasi psichologija: skaitytojų atmintyje geriausiai išlieka tai, kas pateikiama rašinio pradžioje ir pabaigoje. Tačiau rašliavos autorius išsidavė: pasirodo, geriausia nesilaikyti jokių principų, nes jų esą jau nesilaikoma "vidaus politikoje". Taigi, nesikiškite, tvarkykite savo "vidaus" reikalus. Bet kad mokslininkas ir poetas V. Rubavičius tapo dar viena žiurke, čia tai jau naujiena.