Apie fondo ieškinį pranešusio portalo lrytas.lt teigimu, preliminari prašomos kompensacijos suma siekia 1,1 mlrd. eurų.
Finansų ministras Vilius Šapoka BNS patvirtino, kad Lietuva gavo pranešimą apie ICC arbitraže inicijuojamą teisinį ginčą ir atsakyti į jį turi per 30 dienų.
„Tą kreipimąsi gavome praėjusią savaitę, penktadienį, šiuo metu vertiname jo argumentus. Atsakymą turime pateikti per mėnesį“, – BNS sakė V. Šapoka.
Lrytas.lt teigimu, Rusijos fondo ieškinį parengė JAV advokatų kontorą „Alston and Bird“, ji pasamdyta bylinėjimuisi. Teigiama, kad Lietuva, likvidavusi „Snoro“ banką ir neatlyginusi žalos V. Antonovui, pažeidė keturis su Rusija pasirašytos sutarties dėl abipusės investicijų apsaugos punktus.
Lietuva per 30 dienų turi arba paskirti savo arbitrą, arba sudaryti taikos sutartį ir atlyginti nuostolius. Atsisakius atlyginti žalą abiejų pusių pasirinkti arbitrai išsirinks trečią – kolegijos pirmininką, kuris vadovaus arbitražo posėdžiams Paryžiuje. Rusijos fondas nori, kad kolegijos pirmininkas būtų Tarptautinio arbitražo teismo generalinis sekretorius, nurodo lrytas.lt.
V.Antonovas 2016 metais jau buvo inicijavęs ieškinį Lietuvai Maskvos arbitražo teisme, kur siekė prisiteisti daugiau nei pusės milijardo eurų žalos atlyginimą dėl „Snoro“ nacionalizavimo. Byla buvo nutraukta Lietuvai nusprendus pasinaudoti tarptautinės teisės garantuojamu valstybės imunitetu nuo Rusijos teismų jurisdikcijos.
Lietuvos ir Rusijos dvišalėje sutartyje dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos numatyta, kad investicijų ginčai gali būti nagrinėjami kompetentingame šalies, kurios teritorijoje atliktos investicijos, teisme arba arbitraže, Stokholmo Prekybos rūmų arbitraže, ICC arba arbitraže, sudaromame pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles.
„Snoras“ buvo nacionalizuotas ir jo veikla sustabdyta 2011 metų pabaigoje. Lietuvos prokurorai šių metų sausį baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimo įtarimai pareikšti buvusiems banko vadovams ir akcininkams Raimondui Baranauskui bei V. Antonovui. Jie taip pat įtariami didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu.
Didžiosios Britanijos teismai 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V. Antonovą ir R. Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės išvyko į Rusiją ir ten gavo prieglobstį. Maskva atsisako suteikti teisinę pagalbą Lietuvai.
