Į Rusijos ir Estijos konfliktą dėl iš Talino centro planuojamo iškeldinti paminklo sovietų kariams bandoma įvelti ir Lietuvos Seimą.
Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) iš Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Konstantino Kosačiovo sulaukė laiško, kuriame prašoma Lietuvos įvertinti Estijos parlamento sprendimą iš Talino centro iškelti paminklą sovietų kariams.
Kaip BNS sakė URK pirmininkas Justinas Karosas, tokiu būdu Rusija siekia surasti užtarėjų.
"Situacija Estijoje jau yra pasikeitusi, šalies prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas vetavo įstatymą, kadangi, pasak jo, jis prieštarauja Konstitucijai, tačiau mes vis vien penktadienį aptarsime kreipimasi ir atsakysime pareiškėjui", - BNS sakė J. Karosas.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus praėjusią savaitę pareiškė, kad Estija pati turi nuspręsti, ką daryti su jos teritorijoje esančiais sovietmečio paminklais.
Lietuvos prezidentas šalies poziciją buvo priverstas išsakyti po to, kai Rusijos agentūra paskelbė, kad Lietuvos vadovas mano, jog paminklai turi likti savo vietose.
Vasario viduryje Estijos parlamentas priėmė įstatymą "Dėl uždraustų statinių". Pagal jį Estijos valdžia planuoja išardyti Talino centre stūksantį paminklą Raudonosios armijos "kariui išvaduotojui" ir iš gretimos kapavietės deramai perlaidoti keliolikos Raudonosios armijos karių, žuvusių per kovas su nacių Vermachtu, palaikus.
Rusijos valdžia tokius Estijos valdžios žingsnius pavadino patyčiomis iš žuvusių karių atminimo.
