Rusija pradėjo laipsnišką savo pajėgų atitraukimą nuo sienos su Ukraina, pranešė vienas Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnas, nenurodęs, kiek karių Maskva išvedė iš tos teritorijos.
„Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos buvo laipsniškai atitraukiamos nuo sienos“, – sakė kariuomenės generalinio štabo atstovas spaudai Oleksijus Dmytraškivskis, duodamas interviu telefonu naujienų agentūrai AFP.
O.Dmytraškivskis sakė negalintis nurodyti, kiek tiksliai karių atitraukiama iš pasienio ir kiek jų vis dar yra prie sienos su Ukraina.
JAV ir Europos Sąjunga savaitgalį pranešė, kad po staigaus Rusijos karinio kontingento padidinimo prie rytinės Ukrainos sienos dabar yra sutelkta nuo 30 000 iki 40 000 karių.
Karinių ir politinių tyrimų centro Kijeve analitikas Dmytro Tymčukas pirmadienį sakė, kad jo šaltiniai jam pranešė, jog ryte pasienyje buvo likę 10 tūkst. rusų karių.
Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės, nurodė, kad Kijevas nebuvo Maskvos oficialiai informuotas apie pasienyje sutelkto kontingento mažinimą, todėl tiksliai nežino, kodėl kariai perkeliami.
„Tai gali būti susiję su įprasta karių rotacija“, - sakė O.Dmytraškivskis.
„Arba tai gali būti susiję su Rusijos ir JAV derybomis“, - pridūrė generalinio štabo atstovas.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sekmadienį Paryžiuje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu derybų dėl Ukrainos krizės.
Susitarimo nepavyko pasiekti, tačiau šalys sutarė greitai pratęsti derybas.
12 val. 35 min. Rusijos pajėgos traukiasi nuo sienos su Ukraina, sako Kijevas
Rusija pradėjo laipsnišką savo pajėgų atitraukimą nuo sienos su Ukraina, pranešė vienas Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnas, nenurodęs, kiek karių Maskva išvedė iš tos teritorijos.
„Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos buvo laipsniškai atitraukiamos nuo sienos“, – kariuomenės generalinio štabo atstovas Oleksijus Dmytraškivskis sakė duodamas interviu telefonu naujienų agentūrai AFP.
Rusija, atrodo, atitraukia savo kariuomenę nuo Rusijos – Ukrainos sienų, apie tai savo tinklaraštyje skelbia Ukrainos nevyriausybinės organizacijos „Karinių ir politinių tyrimų centras“ vadovas Dmitrijus Tymčukas.
Nepaisant pranešimų apie „be rezultatų pasibaigusias“ Rusijos ir JAV derybas, žvalgybos duomenimis, Ukrainos – Rusijos pasienyje per savaitę kariuomenės skaičius sumažėjo iki 10 tūkst. kareivių. Praėjusią savaitę buvo skelbiama, kad pasienyje yra sutelkta bent 40 tūkst. karių.
Ne mažesnė, nei Rusijos tankai grėsmė Ukrainos laukia šalies rytinėje ir pietinėje dalyse. Pasak D. Tymčuko, regione formuojasi prorusiškų jėgų sąjungos, nukreiptos prieš vieningą Ukrainą.
Rusijos ir JAV diplomatijos vadovai nepasiekė susitarimo dėl Ukrainos
Jungtinės Valstijos ir Rusija sekmadienį nesugebėjo pasiekti proveržio sprendžiant Ukrainos krizę per susitikimą, kurio metu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) paragino Maskvą atitraukti savo pajėgas nuo tos šalies sienų, nes jos kuria „baimės atmosferą“.
Tačiau abi pusės sutiko tęsti dialogą po šių „atvirų“ ir „konstruktyvių“ derybų, kurios truko apie keturias valandas iki vėlaus vakaro prabangioje Rusijos ambasadoriaus rezidencijoje Paryžiuje.
Naujausias mėginimas išspręsti didžiausią priešpriešą tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo pabaigos buvo surengtas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį netikėtai paskambino JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai).
Abi pusės pažymėjo tikinčios, kad galima rasti diplomatinį sprendinį, taip pat pasiūlė planus, kaip būtų įmanoma užbaigti šią krizę, įsiplieskusią, kai vasarį Kijeve buvo nuversta Maskvos palaikoma vyriausybė, o Kremlius pasiuntė tūkstančius karių į Krymą ir galiausiai aneksavo tą Juodosios jūros pusiasalį.
Vašingtonas ir jo sąjungininkai paskelbė sankcijas Maskvai dėl šio svetimos teritorijos užgrobimo, o Rusija sutelkė tūkstančius karių prie Ukrainos rytinių sienų. JAV pareigūnų nuomone, priemonės, kurių buvo imtasi, yra veiksmingos ir privertė V.Putiną ieškoti išeities.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Paryžiuje paskubomis surengtos derybos su J.Kerry buvo „konstruktyvios“ ir kad šis dialogas bus tęsiamas, tačiau pakartojo Maskvos poziciją, kad Ukraina turėtų tapti federacija ir kad joje turėtų būti suteikta didesnė autonomija rusakalbiams.
J.Kerry nurodė, kad Vašingtonas sutiko išnagrinėti Maskvos pasiūlymus, pateiktus per šias „atviras“ derybas, tačiau pabrėžė, kad JAV administracija tebelaiko Rusijos „veiksmus, neteisėtais ir nelegitimiais“.
Jis ragino Rusiją atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienų ir sakė, kad bet kokiose derybose dėl šalies ateities turi dalyvauti Kijevo lyderiai.
„Nepriimsime kelio į priekį, jeigu prie (derybų) stalo nebus teisėtos Ukrainos vyriausybės. Šis principas aiškus. Jokių sprendimų dėl Ukrainos – be Ukrainos“, – J.Kerry vėliau sakė žurnalistams.
Bet kokią pažanga „privalo apimti labai didelių Rusijos pajėgų, kurios šiuo metu yra telkiamos prie Ukrainos sienų, atitraukimą“, pažymėjo J.Kerry ir pridūrė, jog Jungtinės Valstijos laikosi nuomonės, kad „tos pajėgos kuria baimės ir bauginimo atmosferą Ukrainoje“, o ne deryboms tinkamą atmosferą.
Tačiau S.Lavrovas per savo spaudos konferenciją apie karius neužsiminė, ir abi pusės pripažino, jog toliau laikosi skirtingo požiūrio.
Vašingtonas dirbs su laikinąja Ukrainos vadovybe siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi mažumų bei kalbos teisių, kad nusiginkluotų visos karinės formuotės ir kad gegužę būtų surengti laisvi bei sąžiningi prezidento rinkimai, sakė J.Kerry, netiesiogiai pripažindamas kai kuriuos Maskvos būgštavimus.
Maskvos plane numatyta, kad kuriuose Ukrainos regionuose rusų kalba turėtų būti paskelbta antrąja valstybine kalba ir užsitikrinta daugiau nepriklausomybės nuo Kijevo. Pasak analitikų, tokiais žingsniais Maskva siekia susilpninti naujos provakarietiškos šalies vadovybės valdžią.
„Manome, kad federalizmas yra labai svarbus konstitucinių reformų elementas, - sakė S.Lavrovas. - Turime rasti konsensusą, kompromisą tarp Ukrainos regionų“.
Vis dėlto J.Kerry nepavyko gauti Rusijos pažado nebetelkti pajėgų buvusios sovietinės kaimynės pasienyje ir nurodyti savo pajėgoms Kryme sugrįžti į bazes.
Skirtingais vertinimais, dabar Ukrainos pasienyje sutelkta nuo 30 000 iki 50 000 rusų karių. Jungtinės Valstijos įsitikinusios, kad Maskva pasiuntė ten savo pajėgas ne tik norėdama tiesiog įbauginti Ukrainą, bet ir kad turėtų svarbų kozirį baigiamajame krizės etape.
Maskva kol kas griežtai atsisako tiesiogiai derėtis su laikinąja valdžia Kijeve. J.Kerry dar kartą paragino Rusiją pakeisti tokią savo poziciją, teigdamas, kad Vašingtonas dirba su naujaisiais Ukrainos lyderiais, kad „paremtų šios šalies žmonių teisę pasirinkti savo ateitį“.
„Noriu pasakyti, kad bent jau šįvakar užsienio reikalų ministras S.Lavrovas leido suprasti, kad Rusija nori gerbti ukrainiečių teisę padaryti tokį pasirinkimą“, - sakė JAV diplomatijos vadovas.
Rusija taip pat nori, kad Ukraina priimtų naują konstituciją, kurioje būtų įtvirtintas šalies neutralitetas, kad ji negalėtų suvienyti jėgų su NATO, nors laikinieji šalies vadovai tvirtina, jog kol kas nesiekia narystės šiame kariniame bloke.
Rusija atitraukia kariuomenę, tačiau grėsmė išlieka reali
„Karinių ir politinių tyrimų centras“ vadovas Dmitrijus Tymčukas šeštadienio vakarą pažymėjo, kad jų organizacijos duomenimis, per paskutines dvi paras pasienyje tarp Rusijos ir Ukrainos vyko pastebimi pokyčiai. Rusijos Federecijos pasienyje liko dislokuoti apie 10 tūkst. karių.
„Tai nereiškia, kad galima kabinti mundurą ir eiti namo. Tačiau įsiveržimo tikimybė pastebimai mažėja. Sakyčiau: jeigu prieš savaitę Rusijos puolimo tikimybę vertinome 80 proc., tai dabar – kažkur 50 proc. Ir tai džiugina,“ - pažymi D. Tymčukas.
Kita problema, kurią pažymėjo organizacijos vadovas – Charkove susibūrę „Ukrainos federalizacijos“ būriai ir organizacijos.
„Charkove vykusio Ukrainos federalizacijos mitingo metu susikūrė naujas judėjimas „Pietryčiai“, kuris jau šiuo metu apjungia 30 visuomeninių miesto organizacijų. Yra vedamos derybos su Lugansku ir Donecku dėl „bendrų veiksmų. Iš vienos pusės, šitame separatistų jovale, sunku įžvelgti ką nors gero. Kita vertus, tegul grupuojasi: bus lengviau rūšiuoti į kalėjimo kameras“, - teigiama pranešime.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
