Vienintelis Rusijos atstovas NBA lygoje Andrejus Kirilenka prieš jau šiąnakt prasidedant naujajam stipriausiam pasaulio krepšinio čempionatui sutiko pasidalinti mintimis ir lūkesčiais su rusų žurnalistais. Pateikiame jo interviu.
- Vyriausiasis Jutos „Jazz“ treneris Jerry Sloanas jau paskelbė apie tai, kad tu rungtynes pradėsi ne starto penkete, o nuo atsarginių žaidėjų suolelio.
- Na ir puiku. Nieko baisaus tame nematau. Tai nei blogiau, nei geriau už žaidimą startiniame penkete, nes tiek vienur, tiek kitur yra savų pliusų ir minusų.
- Ar per ikisezonines rungtynes jau pripratai prie naujo statuso?
- Pats palankiausias metas pasirodyti aikštėje – pirmo kėlinio vidurys. Gal tik kiek blogai yra tai, jog pirmasis penketas jau būna sušilęs ir susižaidęs, bet užtenka maždaug trijų minučių ir skirtumo nebejaučiu. Startinis penketas nėra niekuo geresnis, tik jo žaidėjai yra daug labiau patyrę, o atsarginiai žaidėjai yra ne tokie stabilūs. Tiesa, žaidžiant jame dažniau gauni kamuolį.
- O ar tavo žaidimo laikas pasikeis?
- Jis dėl visko gali keistis. Juk galima ir startiniame penkete žaisti tik 15-20 minučių. Tikiuosi gauti 29-35 minutes, bet dar niekas neaišku. Kodėl J. Sloanas mane pasodino ant atsarginių suolo? Jis nori, kad mačo eigoje į aikštę išeitų veteranas, kuris galėtų sustiprinti žaidimą.
- Laikyti ant suolo patį brangiausią klubo žaidėją - ar tai protinga?
- Man tas pats. Juk yra ir daugiau pavyzdžių – Manu Ginobili, Benas Gordonas. Jie pakyla nuo atsarginių žaidėjų suolo, bet komandos veiksmuose vaidina itin didelį vaidmenį.
- Tarp kitko, specialistai jau pradėjo lyginti tave ir Manu Ginobilį iš San Antonijaus „Spurs“.
- O to daryti tikrai nereikėtų. Mes esame visiškai skirtingų pozicijų žaidėjai, be to, Ginobili daugiau mėgsta dalyvauti puolime, o mano funkcijos „Jazz“ ekipoje - kiek kitokios.
- Ar ruošiesi kovoti dėl paties geriausio NBA atsarginio žaidėjo titulo?
- Visa tai nesvarbu. Individualūs prizai, žinoma, visada yra malonūs, bet nėra patys svarbiausi krepšininko karjeroje. Man klubo reikalai ir pasiekimai yra daug reikšmingesni. Aš neinu jaunyn, po kelerių metų teks pasitraukti, todėl norisi ką nors laimėti NBA lygoje. Beje, po Rusijos rinktinės pergalės Europos čempionate tas mano troškimas tik dar sustiprėjo.
- Ar jau jaučiatės veteranu?
- Daugiau taip nei ne. Komandoje aš jau esu pakankamai seniai ir daug visko mačiau. Buvo sezonų, kai „Jazz“ net nekovodavo dėl vietos atkrintamosiose varžybose, bet buvo ir tokių, kai patekdavome į Vakarų konferencijos finalą. Taigi trūksta tik galutinės pergalės čempionate. Labai jos noriu. Dabar tai mano pagrindinis tikslas.
- Tikslas ar svajonė?
- Būtent tikslas. Be abejo, kartu ir svajonė, bet manau, kad svajonė yra tai, kas niekada neišsipildo, o „Jazz“ klubo šansai tapti čempionu yra visai realūs. Viskas mūsų rankose, svarbiausia – patekti į finalą, o ten jau...
- Kiek svarbus komandoje yra veterano Kirilenkos autoritetas ir žodis?
- (Juokiasi) Oj, labai labai svarbus. O kaip kitaip? Žaidėjai, kurie ilgai atstovauja klubui, turi turėti autoritetą. Be abejo, niekas prieš mane nesižemina, bet atėjusiems naujokams stengiuosi šį bei tą parodyti ar pamokyti.
- Ką „Jazz“ ekipai reikia patobulinti lyginant su praėjusiu sezonu?
- Manau, kad nieko, gal tik žaisti stabiliau. Mes esame pajėgūs įveikti bet kurį varžovą ir tą įrodėme praėjusiais metais, kai bent po kartą įveikėme 29 klubus.
