Daugumos rusiško „Forbes„ žurnalo sudarytame turtingiausiųjų sąraše esančių verslininkų dabartinio turto pagrindą sudaro privatizuoti pramoniniai aktyvai. Vos ketvirtadalis jų verslą pradėjo patys - „nuo nulio“. Nedaug? Tačiau prieš penkerius metus tokių buvo tik keletas. Forbes.ru pateikia dešimt 2010-ųjų metų turtingiausiųjų reitingo šimtuke esančių verslininkų, kurie savo veiklą pradėjo nuo nulio.
Sergejus Galickis (28-a vieta, 2,9 mlrd. dolerių)
Maisto produktų parduotuvių tinklo „Magnit„ bendrasavininkas ir direktorius Sergejus Galickis, dar būdamas studentu, įsidarbino nedidelio Krasnodarsko banko vadybininko pagalbininku. Jaunasis bedradarbis įgijo vertingų pažinčių su bankininkais, kurie vėliau padėjo jam gauti 30 tūkst. dolerių kreditą. Už šiuos pinigus įsigyta kosmetika ir parfumerija greitai buvo parduota smulkiems platintojams. Įkvėptas savo sėkmės S. Galickis užregistravo platinimo kompaniją „Transazija“, kuri tapo „Magnit„ pradininke.
Viktoras Charitoninas (81-a vieta, 900 mln. dolerių)
„Farmstandart“ direktorių tarybos pirmininkas Viktoras Charitoninas verslą pradėjo dar studijuodamas. 1993 metais Novosibirske jis įkūrė įmonę „Kreditinform„, kurios pagrindinė veikla buvo tarpininkų paslaugos perkant ir parduodant vartojimo prekes“. Vėliau jis persikėlė į Maskvą ir įkūrė brokerių kompaniją „Broker-Haus„, kuri specializavosi „vaučerių“ pirkimu ir jų pardavimu biržoje. V. Charitoninas padėjo „Sibneft„ akcininkams susirinkti „Aeroflot“ ir naftos kompanijos „Onako„ akcijų paketus. O vėliau pats nusipirko kontrolinį “UfaVita“ vaistų gamyklos akcijų Baškirijoje, nuo kurios prasidėjo ir „Farmstandart„ istorija.
Arasas Agalarovas (56-a vieta 1,1 mlrd. dolerių)
1987 metais baigęs Aukštąją profsąjungų judėjimo mokyklą, būsimas „Krokus“ prezidentas Arasas Agalarovas pradėjo veikti. Iš pradžių jis ekportavo matrioškas ir kitus suvenyrus, vėliau importavo kompiuterius, Po dviejų metų Agalarovas sugalvojo pradėti parodų organizavimo verslą. 1991 metais jis atidarė pirmąjį „Crocus„ butiką, o toliau užsiėmė pagrindiniu verslu - atidarinėjo stambius prekybos centrus.
Rustamas Tariko (47-a vieta, 1,4 mlrd.dolerių)
Karjeros pradžioje „Russkij standart“ banko direktorių tarybos pirmininkas Rustamas Tariko padėdavo italų turizmo firmai apgyvendinti turistus šalia Kremliaus esančiame „Rossija„ viešbutyje. Tai buvo sąstingio epocha ir apsistoti viešbutyje užsieniečiams reikėdavo specialaus leidimo. Užsispyrėlis R. Tariko jį gavo. Vėliau pažintis su italų verslininkais padėjo jam gauti ekskliuzyvinį „Martini“ platinimo kontraktą. Šis pasisekimas davė postūmį R. Tariko ir toliau vystyti alkoholio verslą.
Nikolajus Maksimovas (71-a vieta, 950 mln. dolerių)
1991 metais metalurgijos kompanijos „MaksiInvest„ savininkas ir jo žmona Tatjana paėmė 75 tūkst. rublių paskolą ir pradėjo prekiauti mišku, baldų ruošiniais ir popieriumi. Po kelerių metų jų „Niktanas“ jau darė milijoninę apyvartą, o N. Maksimovas pradėjo supirkinėti kontrolinius nedidelių metalurgijos gamyklų paketus Ukrainoje. Vėliau jų visų pagrindu buvo įkurta „MaksiGrupp„.
Andrejus Rogačiovas (79-a vieta, 900 mln. dolerių)
Dabartinis „Х5 Retail Group“ bendrasavininkas Andrejus Rogačiovas nesiruošė užsiimti verslu - jis dirbo Okeonologijos insitute. Tačiau 1989 metais A. Rogačiovas nusprendė, kad pramoninėms įmonėms reikės įrengimų matuoti kenksmingas medžiagas ir sukūrė kooperatyvą. Jis jau turėjo užsakovą - „Sverdmaš„. Prašymą suteikti paskolą A. Rogačiovas bankui atnešė kartu su specialisto išvada apie įrengimus, kuri buvo parašyta ant oficialaus gamyklos blanko su aštuoniais ordinais. Bankas neatsispyrė. A. Rogačiovas trejus metus tiekė įrengimus, o paskui perėjo į bankų verslą, kuris vėliau jam pasufleravo parduotuvės „Petioročka“ idėją.
Aleksandras Džaparidzė (58-a vieta, 1,1 mlrd. dolerių)
Naftos ir dujų gręžinių kompanijos „Evrazija„ direktorių tarybos pirmininkas Aleksandras Džaparidzė savo nelengvą kelią pradėjo eiliniu Centrinės geofizikos ekspedicijos (CGE) geologu. 1980-ųjų pabaigoje jis pradėjo vadovauti bendrai su amerikiečiais valdomai kompanijai „MD Seis'', kuri vertėsi seismine žvalgyba. 1992 metais CGE paliko verslą, o jos veiklą tęsė kompanijoje likusi vadyba, kuriai vadovavo A. Džaparidzė. Jis supirko pasenusius įrengimus ir pradėjo pardavinėti užsieniečims geofizinę informaciją bei teikė seisminės žvalgybos paslaugas.
Vladimiras Gruzdevas (65-a vieta, 950 mln. dolerių)
Rusijos Valstybinės Dūmos deputatas Vladimiras Gruzdevas, pardavęs savo prekybos tinklo „Septintas kontinentas“ dalį, po atleidimo iš Išorės žvalgybos tarnybos pusmetį vadovavo verslininkui Olegui Bojko priklausančiam „OLBIdiplomat„ tinklui. Pelnas greitai augo ir V. Gruzdevas pasiryžo įsteigti savo tinklą. „Sberbank“ suteikė vadybininkui kreditą pusei milijono dolerių.
Sergejus Sarkisovas (75-a vieta, 950 mln. dolerių)
1991 metais dėl savo pažinčių „Ingosstrach'' S. Sarkisovas gavo pasiūlymą užsiimti nauju projektu - dalyvauti naujos draudimo kompanijos kūrime, kurią globotų vienas pirmųjų komercinių bankų Rusijoje „Avtobankas„. Ispanų kalbos žinios padėjo S. Sarkisovui į partnerius prisivilioti Ispanijos draudimo firmą „Iberia Seguros“, kuri įteikė „Rusijos-Europos draudimo sąjungos'' kompanijai BMW 525 automobilį. Nemažai prie tolesnės verslininko sėkmės prisidėjo tai, kad į susitikimus su būsimais klientais S. Sarkisovas atvažiuodavo mėlynu BMW, apsirengęs smėlio spalvos kostiumu.
