Dėl šį mėnesį priimto įstatymo, draudžiančio keiksmažodžius filmuose, teatro vaidinimuose ir žiniasklaidoje, ši prieštaringai vertinama priemonė atsidūrė visuomenės debatų centre ir suvienijo tiek prezidento Vladimiro Putino priešininkus, tiek jo šalininkus.
Šių diskusijų centre atsidūrė nepaprastai gaji ir turtinga rusiška necenzūrinė leksika, žinoma kaip „matas“, kurią sudaro daugiausiai keli tabu laikomi žodžiai ir nesuskaičiuojama daugybė jų variacijų.
Žodžiai, nusakantys vyriškus ir moteriškus lytinius organus bei lytinį aktą, skamba labiau įžeidžiamai negu jų atitikmenys daugelyje kitų kalbų ir dažniausiai laikomi nespausdintinais, o televizijoje maskuojami pyptelėjimais.
Naujojo įstatymo šalininkai sako, kad „mato“ draudimas padės saugoti kalbos grynumą ir šeimos vertybes.
Šis žingsnis buvo atliktas šalyje didėjant Rusijos Ortodoksų Bažnyčios įtakai, o vyriausybei raginant saugoti rusų kalbą konflikto krečiamoje Ukrainoje.
Tačiau kritikai sako, kad tas draudimas tik papildo įvairiausių piliečių laisvės suvaržymų virtinę, taip pat kaltina parlamentą veidmainiškumu, nes šalies lyderiai, kaip manoma, nesivaržo vartoti keiksmažodžių privačiuose pokalbiuose.
Romanistas Viktoras Jerofejevas išjuokė mėginimą primesti „moralinę monopoliją“ žodžiams, sakydamas, kad naujasis draudimas tik įkvėpė naujos gyvybės rusiškam „matui“.
„Jis nugalėjo! Valstybės Dūma oficialiai pripažino jį realia grėsme, priešu, rusiškosios civilizacijos rykšte, vėžiniu augliu Rusijos kultūroje“, – rašytojas šaipėsi straipsnyje, paskelbtame žurnalo „Snob“. – Jis pasiekė nepasiekiamas liaudies priešo aukštumas: kaip ir Trockio vardo Sovietų Sąjungoje, jo nebegalima minėti viešai.“
Įstatymas, kurį V.Putinas pasirašė gegužę, numato svarias baudas pažeidėjams: iki 2,5 tūkst. rublių (186 litų) privatiems asmenims ir iki 50 tūkst. rublių (3 725 litų) – juridiniams asmenims.
Nuo šiol prekybininkai bus įpareigoti perspėti pirkėjus apie jų prekėse vartojamą necenzūrinę leksiką.
Šis draudimas sudavė skausmingą smūgį kino pramonei, kadangi Rusijoje pastaraisiais metais sukurtuose filmuose „matas“ buvo vartojamas gana liberaliai.
Filmai, kuriuose gausu keiksmažodžių, nuo šiol negaus platinimo licencijų.
Režisieriaus Andrejaus Zviagincevo nekomercinio kino filmo „Leviatanas“ (Leviafan), kuriame gausu necenzūrinės leksikos ir kuris yra giriamas dėl kritiško Rusijos politinės sistemos pavaizdavimo, vienas iš prodiuserių sakė, kad naujasis įstatymas yra netinkamas.
Sergejus Melkumovas sakė naujienų agentūrai AFP, kad keiksmažodžiai padeda rusams išreikšti savo emocijas.
„Jie taip kalba“, – aiškino jis.
Panašu, kad vyriausybė apėjo savo priimtą įstatymą, suteikdama „Leviatanui“, gegužę laimėjusiam Kanų kino festivalio apdovanojimą už geriausią scenarijų, platinimo licenciją prieš įsigaliojant naujajam draudimui.
Tačiau kitiems filmams sekėsi prasčiau.
Režisierės Valerijos Gai Germanikos naujas filmas „Taip ir taip“ (Da i da) kino teatruose buvo rodomas tik dvi dienas, kol įsigaliojo draudimas, o vėliau pareigūnai uždraudė jį platinti.
„Žmonės negali žiūrėti filmo didžiajame ekrane – (filmo), kuris buvo sukurtas didžiajam ekranui, dvejais metais anksčiau negu įsigaliojo tas įstatymas“, – 30-metė kino kūrėja skundėsi duodama interviu radijui.
„Tai absurdas ir blogas sapnas“, – pridūrė ji“
Rusijoje tabu laikomi žodžiai gyvuoja ištisus šimtmečius.
Daugeliui jie padėjo ištverti žiaurumus Stalino laikų lageriuose, nugalėti nacistinę Vokietiją per Antrąjį pasaulinį karą ir išgyventi audringą Sovietų Sąjungos subyrėjimą, sako šalininkai.
Netgi „Oskaro“ laureatas Nikita Michalkovas, laikomas V.Putinui artimu veikėju, prisidėjo prie šių debatų, sakydamas, kad „matas“ padeda išreikšti ekstremalias žmogaus gyvenimo sąlygas.
„Matas“ – subtilus reikalas; tai vienas didžiausių Rusijos žmonių išradimų, – N.Michalkovas, taip pat vadovaujamas Maskvos tarptautiniam kino festivaliui, sakė neseniai duodamas interviu. – Sunku įsivaizduoti filmą apie karą be nešvankybių.“
Kai kurie rusų literatūros grandai, tokie kaip XIX amžiaus poetas Michailas Lermontovas ir XX a. pradžios kūrėjas Sergejus Jeseninas vartodavo „mato“ žodžius savo kūriniuose.
Jų taip pat gausu Aleksandro Solženicyno knygoje „Gulago archipelagas“ (Archipelag Gulag), aprašančioje gyvenimą sovietiniuose lageriuose, už kurią rašytojas pelnė 1970 metų Nobelio literatūros premiją.
„Mato“ vartojimas ypač išaugo Sovietų Sąjungos gyvavimo pabaigoje, padidėjus žodžio laisvei po daugelį metų taikytos griežtos cenzūros.
Tačiau kai kurie ekspertai sveikino naująjį draudimą, sakydami, jog pernelyg liberalus necenzūrinės leksikos vartojimas pastaraisiais metais sumenkino jos išraiškos potencialą.
„Matas“ prarado savo meninę smogiamąją galią dėl savo desakralizacijos“, – aiškino kalbininkė Jelena Šmeleva.
Tačiau V.Jerofejevas sakė nuogąstaujantis, jog keiksmažodžiai, perteikiantys grubų erotizmą, taps dar stipresne neapykantos išraiška dėl naujojo draudimo.
„Keiksmažodžių draudimas keiktis atgaivina jų, kaip neapykantos įrankių, funkciją, – rašo jis. – Iš prišnerkštų priemiestinių traukinių kalbos jie virsta mirtina lauko vadų, įsakymų ir represijų kalba.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
