„Akademik Lomonosov“ – tai pirmoji pasaulyje atominė elektrinė, kurios pagalba tikimasi aprūpinti energija nutolusias gyvenvietes. Jos 70 MW galią užtikrina du modifikuoti branduoliniai laivo reaktoriai. Kuomet laivas atplauks į Murmanską, kur gyvena 300 tūkst. žmonių, į jį bus pakrautas branduolinis kuras ir paleisti reaktoriai. Jau 2019-aisiais jį planuojama nuplukdyti dar 5000 kilometrų Šiaurės jūros keliu ir pradėti eksploatuoti netoli Pevekų uosto Čukotkoje.
„Plaukiojančios AE pasirodymas yra paremtas ne realiais Čiukotkos poreikiais. Dabar yra kalbama apie tai, kad plaukiojanti AE galėtų ten veikti kaip eksponatas potencialiems užsienio užsakovams, nors ten yra daug didesnis vėjo energijos potencialas“, – komentavo „Greenpeace Rusija“ atstovas Rašidas Alimovas.
Dar prieš metus „Rosatom“ buvo suplanavęs branduolinį kurą pakrauti ir reaktorius išbandyti tiesiog „Baltijskij“ laivų gamykloje Sankt Peterburgo centre. Tačiau bandymus teko nutraukti dėl žmonių protesto, o taip pat dėl tarptautinio aplinkinių šalių spaudimo.
„Išbandyti branduolinį reaktorių tokiame tankiai apgyvendintame rajone, kaip Peterburgo centras, yra mažų mažiausiai neatsakinga. Tačiau perkėlus „Branduolinio Titaniko“ bandymus toliau nuo visuomenės akių nedaro jo kažkaip mažiau pavojingu“, – aiškino kitas „Greenpeace“ atstovas, branduolinės energijos specialistas Janas Haverkampas.
Pasak rusų spaudos, „Rosatom“ planuoja sukurti plaukiojančių reaktorių serijinės gamybos liniją. Bendrovė tariamai jau vysto derybas su potencialiais pirkėjais Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Pietryčių Azijoje. Viena iš galimų šių plaukiojančių elektrinių panaudojimo sričių – dujų ir naftos gavybos vietos ir telkinių paieškos.
„Plaukiojančias atomines elektrines iš esmės planuoja naudoti netoli kranto linijos ir sėkliuose vandenyse. Atominė stotis negali plaukti pati ir turi plokščią korpusą, todėl, priešingai tvirtinimams dėl jos saugumo, ji yra itin pažeidžiama cunamio atveju, o juk yra ir kitos didelės rizikos: sudėtingos ledynų sąlygos, terorizmo grėsmė, branduolinės atliekos“, – vardijo J. Haverkampas.