Rusijos mieste Anapoje vyko kasmetinis festivalis, žinomas „Kinošoko“ vardu. Jame Lietuvoje sukurtą filmą „Kolekcionierė“ pristačiusi režisierė Kristina Buožytė buvo apdovanota prizu už režisūrą. Ji ir Anapoje viešėjusi filmo pagrindinio vaidmens atlikėja Gabija Ryškuvienė sulaukė Rusijos kino kritikų ir žiniasklaidos liaupsių, rašo „Respublika“.
Keliauja po festivalius
Šiemet pristatytas filmas „Kolekcionierė“ dabar keliauja po svečias šalis. Jis buvo parodytas Čekijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Latvijoje ir Rusijoje. Netrukus Kristina Buožytė krausis lagaminus kelionei į Pietų Korėją. Šiemet filmas dar bus parodytas Brazilijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje.
Neretai nusiuntus paraiškas dėl dalyvavimo festivalyje sulaukiama ne tik prašymo jį atsiųsti – festivalyje dalyvauti kviečiami ir filmų kūrėjai.
Taip K.Buožytė ir G.Ryškuvienė nuvyko į Anapos kurortą prie Juodosios jūros, kuriame rugsėjo 12-21 d. vyko 17-asis atviras NVS šalių ir Latvijos, Lietuvos ir Estijos kino festivalis, kitaip vadinamas „Kinošoku“.
Stengėsi pailsėti
Į Anapų traukiniais ir autobusais moterys keliavo beveik parų. Todėl neslėpė, kad po varginančios kelionės kurorte stengėsi pailsėti.
„Parodėme filmą. Buvo labai šilta, tad vėliau pasideginome, pabuvome
prie jūros“, – pasakojo K.Buožytė.
Lietuvės gyveno poilsio centre prie jūros kranto. Teritorijoje buvo baseinas, o aplink jį kavinė. Todėl vakarais kino žmonės susirinkdavo prie baseino ir čia vykdavo teminiai vakarai.
G.Ryškuvienė ypač vertina pasitaikiusių progų pamatyti žinomus rusų aktorius. „Neįtikimiausia tai, kad pamačiau Aleksejų Petrenkų. Jis žvaigždžių žvaigždė, genialus aktorius, vaidinęs Rasputiną. Dar pamačiau Alą Demidovų, Levą Durovą“, – žavėjosi aktorė.
Tačiau pabendrauti su šiais žmonėmis G.Ryškuvienei neteko: „Tiesiog nedrįsau prie jų prieiti ir ką nors sakyti. Man atrodo, kad visi prie jų lenda. Ir taip didelis įspūdis, kai matai tokias asmenybes šalia geriančias arbatą“.
Nustebino kino kritikus
Anapoje vykstantis kino festivalis iš kitų išsiskiria tuo, kad po kiekvienos konkursinių filmų peržiūros vakare vyksta jų aptarimas. Jame dalyvauja daug žinomų aktorių, kino žinovų, žurnalistų.
„Negirdėjau, kad kokiame nors festivalyje taip rimtai į tai būtų žiūrima. Filmas analizuojamas teminiu, prasminiu, filosofiniu požiūriu. Kalbama apie dramaturgiją, vaidybų. Išnarsto filmą po kaulelį. Tad labai įdomu pasiklausyti kompetentingų žmonių nuomonės. Man tai labiausiai patinka“, – tvirtino režisierė K.Buožytė.
Filmas „Kolekcionierė“ pasakoja apie moterį, praradusią gebėjimų jausti. G.Ryškuvienė prisiminė, kad tarp kino specialistų iš Rusijos nuvilnijo nuostabos banga išgirdus, kad „Kolekcionierė“ yra ne subrendusios režisierės kūrinys, o baigiamasis magistro darbas. „Na, nieko sau diplominis“, – pasigirdo.
G.Ryškuvienę ir K.Buožytę pribloškė vieno Estijos atstovo pastaba. „Jis pasakė, kad jam labai neramu, nes kine atsiranda moteris herojė. Jis stebėjosi, kur dingo vyras herojus. Kai mes su Kristina susižvalgėme, jis pasakė, kad iš mūsų reakcijos mato, jog mūsų tai negąsdina, tad jį tai gąsdina dar labiau, – pasakojo G.Ryškuvienė. – Konferencijai vadovavusi Irina Šilova iškart mandagiai pasakė, kad moters padėties klausimas yra seniai išnagrinėtas ir nebėra apie ką daugiau kalbėti“.
Paglostė savimeilę
Moterys neslėpė džiaugsmo išgirdusios tik kelias pastabas, nes visi kiti pasisakymai buvo palankūs.
„Buvau sužavėta, kad rusų kritikai, režisieriai, rašytojai suprato filmų, taikliai pagavo jo mintį, esmę ir prasmę. Aišku, tas filmas nėra 100 proc. pats pačiausias. Jame yra ir klaidų, ir trūkumų. Bet viskas buvo tiksliai pastebėta“, – kalbėjo K.Buožytė.
G.Ryškuvienė prisipažino, kad jai savimeilę paglostė specialistų pagyros dėl aktorių vaidybos. „Gabija sulaukė daug pagyrų. Tik viena kritikė rekomendavo, kad norint vaidinti Rusijoje reikėtų kalbėti be akcento“, – pridūrė K.Buožytė.
Konferencijoje, kurioje buvo aptariamas filmas „Kolekcionierė“, pirmąkart apsilankė žiuri. Komisijos pirmininkas rašytojas Andrejus Bitovas pasakė, kad filmas jį labai sujaudino.
„Ne vienas rusas sakė, kad Tarybų Sųjungos laikais Lietuvą, Latviją ir Estiją laikė Vakarų Europa, o dabar tai esų dar ryškiau. Juos sužavėjo jaunatviška režisierės laisvė, nebijojimas sakyti savo nuomonę, pozicijų kine, naujų formų ieškojimas“, – pasakojo G.Ryškuvienė.
Konkursinių festivalio filmų programoje dalyvavo dvylika pilnametražių filmų. Festivalio pagrindinis prizas „Zolotaja loza“ („Auksinė vynuogių kekė“) buvo įteiktas estų režisieriui Veiko Ounpuu už filmą „Rudens puota“. O K.Buožytės pelnytas prizas už režisūrą yra antrasis pagal svarbą festivalyje „Kinošokas“.
Zita Voitiulevičiūtė
