„Mir" lėtai slystant gilyn povandeniniu šlaitu, Bairas Cirenovas 400 m gylyje pastebėjo kažką blizgant prožektorių šviesoje. Povandeninio aparato įgula iš pradžių pamatė plieno sijas, primenančias geležinkelio tiltą, paskui atkreipė dėmesį į luitą, tviskantį kaip auksas, pasakojo mokslininkas Cirenovas iš Baikalo ežero apsaugos fondo. Jau dvejus metus du mažieji povandeniniai laivai „Mir", kuriais buvo tirtas ir nuskendęs „Titanikas", atlieka Baikalo ežero geodezinius matavimus. Misija Baikale turi tuoj baigtis. Tačiau dabar „Mir" pasuko mito pėdsakais: pagal legendą Sibiro ežero gelmėse buvo nuskandintas paskutinio caro lobis. Rusų specialistai ir žurnalistai mano, kad dabartiniai radiniai gali būti dalis admirolo Aleksandro Kolčako užgrobto aukso, kuris dingo Rusijos pilietinio karo verpetuose. 1919 m. baltagvardiečiai, vadovaujami Kolčako, perėjo į puolimą ir kirto Uralą. Jie išvarė bolševikus ir iš Kazanės, esančios į rytus nuo Maskvos, ir iš Kazanės banko išvežė didžiąją dalį ten laikyto Rusijos iždo aukso atsargų. Baiminantis vokiečių dalinių puolimo per Pirmąjį pasaulinį karą, caro Nikolajaus II įsakymu 500 tonų aukso iš Sankt Peterburgo buvo nugabenta į Kazanę. Kalbama, kad caro auksas buvo sudėtas į 5000 dėžių. Baltagvardiečiams prireikė 1700 maišų ir 40 vagonų gabenti lobiui, kurio tuometė vertė siekė apie 650 milijonų rublių. Tačiau nugalėtojams vėliau pradėjo nesisekti. Admirolas Kolčakas, caro laivyno karininkas, kovėsi su bolševizmu, tačiau savo valdose sukūrė karinę diktatūrą, po „raudonųjų" puolimo pateko į sovietų rankas ir buvo sušaudytas. Manoma, kad 410 mln. rublių vertės aukso atsargų dalį Kolčako pusėje kovojęs Čekoslovakų korpusas po pralaimėjimo atidavė Maskvos vyriausybei už neliečiamumą ir galimybę laisvai grįžti į tėvynę. O kas atsitiko su likusiąja dalimi? Aukso pėdsakai dingsta Sibiro platybėse. Pasakojama, kad baltagvardiečiai žiemą bandė pervežti auksą Baikalo ežero ledu, tačiau sunkūs traukinio vagonai įlūžo, auksas nuskendo. Iš tiesų užšalęs Baikalas žiemą vis dar yra naudojamas eismui, Rusijos ir Japonijos karo metu kelių metrų storio ledu net būdavo nutiesiami bėgiai. Dabar daugelis tikisi sensacingų radinių. Pernai „Mir" ežero dugne jau susidūrė su traukinio vagono fragmentais, taip pat aptiko dėžių su pilietinio karo laikų šaudmenimis. Tačiau istorikai sensacijos galimybe abejoja: lobis esą visai nenuskendo, daug labiau tikėtina, kad Baltoji gvardija jį išgabeno už šalies ribų ir deponavo Didžiosios Britanijos ir Japonijos bankuose. Kita versija yra tokia: atsitraukdami čekai jį išsigabeno ir pasisavino, todėl trečiąjį dešimtmetį jų šalis taip staigiai suklestėjo.
„Šiuo metu yra sunku pasakyti, ar tai tikrai Kolčako auksas, –sako Baikalo tyrinėtojas B.Cirenovas. –Mums, deja, nepavyko luitų iškelti". Jie esantys pernelyg giliai uolienose. Cirenovas ir jo kolegos yra tvirtai pasiryžę dabar atskleisti caro aukso paslaptį. Mokslininkai ruošiasi ir vėl nerti į ežerą. Kad ir kuo tai baigtųsi, legenda gyvuoja.
Milda KUNSKAITĖ
