„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturėdami tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – žurnalistams poligone Pabradėje trečiadienį sakė generolas leitenantas.
„Pateiksiu tokį siūlymą, turime ieškoti kitų priemonių, kaip remti“, – pridūrė jis.
V. Rupšys taip pat teigė, kad Vilnius galėtų paremti Kyjivą ginklais tuo atveju, jei greitu metu pavyktų įsigyti naujos ginkluotės ir ja pakeisti šiuo metu naudojamą.
„Reikia suprasti, kad esame įsipareigoję ir NATO. Aiškiai esame apibrėžę, kokius vienetus dedikuojam į NATO pajėgas. Turime turėti ir netiesioginės ugnies galimybes arba lauko artileriją, manevro vienetus su ugnies galia ir oro gynybą, kuri užtikrintų kaip priimančios šalies paramą“, – kalbėjo generolas leitenantas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį Vilniuje žurnalistams teigė, kad parama Ukrainai, taip pat ir karinė, turi būti tęsiama.
Jis sakė esąs nustebęs, jog haubicų klausimas svarstomas viešai.
„Laikausi nuostatos, kad tai, kas yra Valstybės gynimo taryboje diskutuojama, yra diskutuojama už uždarų durų, nes tie sprendimai susiję su mūsų nacionaliniu saugumu, su mūsų parama partneriams ir raginu tokio principo laikytis ir kitus vadovaujančius pareigūnus. Mane šiek tiek stebina, kad šita diskusija yra viešumoje“, – tvirtino G. Landsbergis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako kol kas nenorintis komentuoti V. Rupšio siūlymų.
„Pirmiausia, tai ne sprendimai, o patarimai. Antra, bus VGT, bus ir komentarai“, – BNS sakė ministras.
Perduoti haubicų ir oro gynybos sistemų Lietuva svarsto sulaukusi Ukrainos prašymo. Vis dėlto kritikai sako, kad minimos ginkluotės perdavimas suardytų neseniai įgytus Lietuvos pajėgumus.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda spalį BNS teigė, kad sprendimas dėl šios karinės technikos perdavimo Ukrainai bus priimtas Valstybės gynimo tarybos posėdyje, tačiau jo datos nedetalizavo.
