„Turbūt čia mes labiausiai ir nesusikalbėjome. (…) Kariniuose sluoksniuose mes apie tai nekalbame. Arba bus liepta – mes tą darysime, bet prasmės nėra“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė V. Rupšys.
Praėjusią savaitę darbą Lietuvos kariuomenėje baigęs V. Rupšys mano, jog Lietuvai nėra prasmės fortifikuoti visą pasienį su Baltarusija ir Rusija.
„Tai tikrai būtų labai sudėtinga. Tai didžiulė investicija, kuri nuvestų į niekur“, – pažymėjo jis.
Anot buvusio kariuomenės vado, šioje situacijoje apie pasienio apsaugos stiprinimą reikia galvoti išmintingiau. Jo nuomone, reikėtų tinkamai paruošti civilinę infrastruktūrą, kurią, esant poreikiui, būtų galima panaudoti kaip kontrmobilumo priemonę.
„Pavyzdžiui, paruošti tiltus, kažkokius pylimus, kurie galėtų būti sunaikinti ir t.t. – paruošti tą civilinę infrastruktūrą, kurią būtų galima padaryti kaip kliūtį. Apie tai kalbant, aš pilnai sutinku, kur reikia – apželdinti, kur reikia – iš anksto padaryti kažkokias kitas kliūtis. Bet ne taip, kaip dabar (statyti – ELTA) karines kliūtis ar užminuoti kaip Pietų ir Šiaurės Korėjų pasienį“, – kritiškai apie iniciatyvas atsiliepė V. Rupšys.
Apskritai, tęsė jis, į pasienio minavimą kariuomenė žvelgia skeptiškai.
„Mes negalime pristatyti inžinerinių kliūčių, kurios tuo pačiu (…) mums patiems taps kliūtimi. Gal mums teks per tą vietą manevruoti“, – pastebėjo V. Rupšys.
Generolas tikina Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pats pasiūlęs inžinerinių priemonių parko mintį.
„Aš pasiūliau – steikime tuos inžinerinius parkus, sukaupkime ten visas priemones, kad nereikėtų jų ieškoti. Tada ta investicija ir pinigų paėmimas į kažkokius ežius, ožius, kitus įtvirtinimus (pasiteisins – ELTA) – sudedame ir laukiame tos dienos. (…) Tai mes su tuo sutinkame, bet ten irgi turėtų būti pakankamai logiškai padaryta, paskaičiuota, kad mes neprisipirktume (priemonių – ELTA) ir paskui laikytume 20 metų nepanaudotas“, – aiškino jis.
Pirmadienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pranešė, jog rugpjūčio pabaigoje bus atidarytas pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas, o nuo rugsėjo dviejose pasienio vietose bus pradėti nuolatinės fortifikacijos procesai.
Anot KAM, iš viso šalyje ketinama steigti 27 kontrmobilumo priemonių parkus, kuriuose bus laikomos pagrindinės inžinerinės kliūtys – „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, kelio užtvarai.
Taip pat valstybinės reikšmės keliuose ir prietilčiuose statyti rezervines kliūtis, dalyje kelių atkarpų bus sodinamos medžių alėjos. 9 tiltuose ketinama įrengti specialias konstrukcijas, skirtas sprogstamųjų medžiagų tvirtinimui.
Be to, pietvakarinėje šalies dalyje svarstoma atkurti 280 km melioracijos griovių.
L. Kasčiūno teigimu, kontrmobilumo priemonių įsigijimui per dešimtmetį prireiks 600 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
