Dalia KARPAVIČIENĖ Patalpos, kuriose laikomi gyvuliai, turi būti apšviestos, automatinės girdyklos tikrinamos kas dieną, veršeliai iki 6 mėnesių – nerišami. Apie reikalavimus tinkamai prižiūrėti ir laikyti gyvulius žemdirbiams susirinkime kalbėjo rajono Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Edita Valiuškienė.
Taisyklių privalu laikytis
Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė E. Valiuškienė žemdirbius supažindino su gyvūnų gerovės reikalavimais.
Pasak specialistės, ūkininkams, siekiantiems Europos Sąjungos paramos, reikia atitinkamai rūpintis savo gyvūnais, vesti apskaitos žurnalą. Duomenys apie pokyčius ūkyje turi būti saugomi trejus metus.
Patalpos, kuriose laikomi gyvuliai, turi būti apšviestos, kad prireikus, būtų galima prie gyvulio prieiti ir jį apžiūrėti, įvertinti sveikatos būklę. Jei nepakanka natūralios šviesos, reikia dirbtinės. Didelis dėmesys skiriamas gyvulių šėrimui, girdymui. Automatines vandens girdyklas privaloma tikrinti kiekvieną dieną, stengtis, kad vanduo nebūtų užterštas pašarais.
Nuo šių metų pradėjo veikti internetinė duomenų bazė, kurioje galima gauti informacijos ir apie planinius maisto ir veterinarijos tarnybos, ir apie Nacionalinės mokėjimo agentūros tikrinimus.
Veršeliai iki 6 mėnesių nerišami
Veterinarijos tarnybos specialistai pastebėję, jog nemažai ūkininkų riša veršelius. Tai – šiurkštus gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimas – veršelių iki 6 mėnesių rišti negalima. Juos privaloma laikyti atviruose garduose, kad gyvuliai galėtų matyti kitus gyvulius, išlįsti. Garduose turi būti pakratų. Sulaukusius 8 savaičių, veršelius reikia perkelti į erdvesnius gardus.
Vyresnis negu aštuonių savaičių amžiaus veršelis neturi būti laikomas individualiame garde, išskyrus tuos atvejus, kai veršelis serga ir turi būti atskirtas nuo kitų.
Medžiagos, naudojamos veršidėms statyti ir gardams įrengti, bei įrengimai, prie kurių gali liestis veršeliai, turi būti nekenksmingi, lengvai valomi ir dezinfekuojami, o elektros įranga – tinkamai įrengta ir izoliuota.
Visi veršelių sveikatai ir gerovei svarbūs automatiniai arba mechaniniai įrenginiai turi būti bent kartą per dieną tikrinami.
Jei naudojama dirbtinio ventiliavimo sistema, turi būti įrengta atsarginė ventiliavimo sistema, taip pat – ir automatinė aliarmo sistema, kuri įspėtų apie ventiliavimo sistemos gedimą.
Paršavedėms bei kiaulėms keliami specialieji reikalavimai. Penimoms kiaulėms reikalingas maždaug kvadratinio metro plotas, paršavedėms – iki 2,25 kvadratinių metrų.
Pasak E. Valiuškienės, daug juoko ir nepasitenkinimo sukėlė reikalavimas kiaulėms duoti kokių nors daiktų, priemonių, kad jos turėtų kuo užsiimti. „Žaislai“ galėtų būti žolė, šienas, šiaudų gniūžtės, medis, pjuvenos, durpės arba minėtų medžiagų mišinys, nedarantis žalos gyvūnų sveikatai.
Kai kuriems šunims laikyti reikės leidimų
Praėjusių metų spalio mėnesį priimtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kuriame išsamiai reglamentuojami kovinių ir pavojingų šunų įvežimo, laikymo, veisimo, ženklinimo, registravimo, prekybos reikalavimai.
E. Valiuškienė informavo, jog pagal šį įstatymą draudžiami koviniai šunys, jų mišrūnai ir pavojingų šunų mišrūnai, išskyrus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos laikomus kovinius šunis ir jų mišrūnus bei pavojingų šunų mišrūnus, kurie negali būti toliau veisiami, ir jiems taikomos tos pačios laikymo nuostatos, kaip ir pavojingiems šunims.
Kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus (tais atvejais, kai tokių šunų įstatymai nedraudžia) bei pavojingus šunis bus draudžiama laikyti daugiabučiuose namuose.
Asmenys, kurie dabar tokius šunis laiko, nuo liepos pirmos dienos privalės įsigyti pažymėjimus-leidimus.
