Tačiau neseniai Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriame išaiškino, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai. Teismo vertinimu, įstatymas turėtų numatyti išimtinius atvejus, kad žmonės galėtų atsiimti savo sukauptus pinigus ir nesulaukę pensinio amžiaus.
Nepaisant šio nutarimo didelė dalis institucijų, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos bankas ar komerciniai bankai pasisako už kaupimą antroje ar trečioje pensijų pakopoje.
Visos šios institucijos yra ir darbdaviai, todėl rodydamos pavyzdį galėtų mokėti savo darbuotojams įmokas į pensijų fondų sąskaitas antroje ar trečiojoje pensijų pakopoje. Tačiau to nedaro, teigdamos, kad padėti darbuotojams kaupti pensijai trukdo įstatymai.
Pensijų sistema nepatikima
Dar viena išeitis užtikrinti darbuotojų oresnę pensiją yra profesiniai fondai, kuriuose darbdaviai taip pat gali kaupti pinigus darbuotojų pensijai. Tačiau jų irgi nėra.
Darbuotojų atstovė pažymi, kad šiuo metu reikėtų stiprinti pasitikėjimą papildomu kaupimu, o kol kas profesinius fondus galėtų atstoti trečioji pensijų pakopa
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad šiuo metu pensijų sistema yra paini.
„O kol neišspręstas klausimas dėl antrosios pensijų pakopos problemų, būtų sudėtinga į sistemą integruoti naujus kaupimo būdus, pavyzdžiui, profesinius pensijų fondus.
Daug analizavome mūsų pensijų sistemą, kad pereinamuoju laikotarpiu, geriausia turėti pirmąją pensijų pakopą, t. y. „Sodros“ pensiją. O atsisakius antrosios pensijos pakopos, papildomai kaupti pinigus trečiojoje pensijų pakopoje, kuri iš dalies atitiktų ir profesinius fondus“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Pasak jos, profesinių fondus, taikančius skandinavų pensijų kaupimo modelį, Lietuvoje būtų sudėtinga steigti.
„Tam reikia papildomų pajėgumų, kurių mes neturime. Turime tik profesinių fondų įstatymą. Tačiau darbdaviai nerodo ypatingo noro jį taikyti. Trūksta bendro susitarimo, kaip profesijų fondai turėtų veiki“, – pastebėjo I. Ruginienė.
Pasak darbuotojų atstovės, šiuo metu reikėtų išnaudoti trečiąją pensijų kaupimo pakopą, vietoje profesinių fondų.
„Antroji pensijų pakopa padarė didelę žalą, žmonės nepasitiki papildomu kaupimu pensijai, ypač, kai žmonės buvo imta automatiškai įtraukti į kaupimą. Susigrąžinti pasitikėjimą būtų įmanoma, tik performavus šią sistemą“, – sakė darbuotojų atstovė.
Anot jos, reikėtų atsisakyti antrosios pensijų kaupimo pakopos ir kaupti pinigus trečiojoje pensijų pakopoje.
„Darbdaviai irgi galėtų, kaip papildomą priedą pervesti pinigų į darbuotojų sąskaitas trečiojoje pensijų pakopoje. Ir neturėtų būti skirtumų tarp privataus ir valstybinio sektoriaus. Visi darbdaviai turėtų pervesti darbuotojams pinigų į trečiosios pakopos investicinių fondų sąskaitas.
Juk kaupimas pensijai būtų daug naudingesnis nei abonementas į sportą klubą“, – atkreipė dėmesį Inga Ruginienė.
Teisinasi, kad padėti darbuotojams kaupti, trukdo įstatymai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) viešojoje erdvėje labai dažnai akcentuoja papildomo kaupimo naudą. Tačiau pati kaupti savo darbuotojams nepadeda.
Ministerija tikino, kad mokėti pinigų į gyventojų investicines sąskaitas neleidžia įstatymai.
„Finansų ministerija ir Valstybės kontrolė daugelį metų laikėsi pozicijos, kad valstybės tarnautojų garantijų ir skatinimo baigtinis sąrašas yra numatytas Valstybės tarnybos įstatyme, todėl papildomos darbuotojų naudos, pavyzdžiui, papildomam pensijų kaupimas, sveikatos draudimas, negali būti apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.
Nuo 2024 m. pakeistas Valstybės tarnybos įstatymas, kaip ir Darbo kodeksas, nustato minimalius standartus, kurių bloginti negalima, tačiau kolektyvinė sutartis ar vidaus teisės aktas gali gerinti darbuotojų padėtį. Tai keičia požiūrį į papildomas naudas darbuotojams viešajame sektoriuje“, – komentavo ministerija.
Ministerija tikino, kad turi ribotas biudžeto galimybes papildomoms darbuotojų naudoms.
„Šiuo metu vyksta SADM kolektyvinės derybos. Jose gali būti susiderėta ir dėl papildomų naudų SADM darbuotojams“, – vylėsi ministerija.
Skatina kaupti, bet savo darbuotojams to daryti nepadeda
Lietuvos bankas savo darbuotojams papildomai kaupti pensijai irgi nepadeda. Anot jo, įmokos į darbuotojų antrosios pakopos pensijų fondus į Lietuvos banko papildomų naudų paketą nėra įtraukta.
„Tačiau mes nuolat vertiname rinkos naujoves ir tendencijas, todėl papildomų naudų paketą periodiškai peržiūrime“, – komentavo Lietuvos banko atstovai.
Taip pat Lietuvos bankas aiškino, kodėl ragina gyventojus papildomai kaupti, nors savo darbuotojams tokios galimybės, kaip darbdavys ir nesiūlo.
„Lietuvos bankas prižiūri pensijų fondus, mums svarbu, kad gyventojai suprastų, kaip veikia pensijų sistema – kaip kaupiamos lėšos, kokios grąžos galima tikėtis senatvėje, kas tą lemia, kokia kitų šalių geroji praktika, tendencijos Europos valstybėse, pokyčiai.
Mes vertiname ir teikiame pasiūlymus dėl pensijų sistemos ir kaupimo reglamentavimo, kad reguliavimo pokyčiai būtų naudingi vartotojui (pvz. buvo sumažinti pensijų fondų administravimo mokesčiai, rizika valdoma per gyvenimo ciklo fondus ir pan.)“ – vardijo Lietuvos banko atstovai.
Darbuotojus skatina būsima pensija
Tuo metu privataus sektoriaus įmonės kur kas dažniau, kaip vieną iš naudų darbuotojams siūlo įmokas į jų pensijų fondų sąskaitas.
Štai Šiaulių banko Ryšių su verslo klientais vadovė Rūta Stanaitytė skaičiavo, kad Šiaulių banko grupės pensijų kaupimo su darbdaviu sprendimus yra pasirinkę apie 1000 Lietuvos įmonių, kurios savo darbuotojus motyvuoja mokėdamos įmokas į jų III pakopos pensijų fondus.
„Paties Šiaulių banko ir įmonių grupės darbuotojai tokią galimybe taip pat naudojasi. Kiekvienas darbuotojas, pabaigęs bandomąjį laikotarpį, nesvarbu, kokias pareigas eitų ar kokį atlyginimą uždirbtų, gali kaupti su darbdaviu III pakopose pensijų fonduose arba pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis.
Darbuotojai patys renkasi, kokią darbo užmokesčio dalį: 1 ar 2 procentus skirti kaupimui, o banko grupė tokią pat sumą: atitinkamai 1 arba 2 proc. darbuotojo algos dydžio dalį prideda papildomai ir perveda į darbuotojo pasirinktą III pakopos pensijų fondą arba pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį“, – komentavo banko atstovė.
Anot jo, panašios praktikos buvo taikomos tiek Šiaulių banke, tiek INVL dar iki mažmeninių verslų sujungimo (Pernai Šiaulių bankas ir „Invalda INVL“ susijungė – aut. past.) ir taikomos toliau, nes akivaizdžiai ir naudingos darbuotojams, kurie patogiai investuoja į savo ateitį.
„Tai – vis daugiau dėmesio sulaukianti darbuotojų motyvavimo priemonė, kuri skatina darbuotojus rūpintis savo ateitimi. Darbdavio indėlis joje yra labai svarbus, ir ne tik finansinis.
Rezultatai kaupiant pensijų fonduose dažnu atveju darbuotojus paskatina dar labiau gilintis, domėtis investavimu apskritai ir galvoti apie savo finansinę ateitį“, – sakė R. Stanaitytė.
