Rapolas Tamošiūnas
Kol šaltis dar tik švelniai grybštelėjo, metas pasirūpinti, kad namai, kuriuose gyvename, keltų kuo mažiau rūpesčių.
Per mažas gylis
Gyventi šaltuoju metų laiku patogiai, ramiai ir išvengti papildomų išlaidų pavasarį galima laiku atlikus kai kuriuos darbus. Paspaudus šaltukui, individualių gyvenamųjų ar sodo namų savininkai dažnai susiduria su nemalonumais dėl sutrikusio vandens tiekimo. Todėl pirmiausiai reikia apšiltinti vandentiekio vamzdžius. Bendrovės „Vilniaus vandenys“ specialistai teigė, kad vandentiekio vamzdžiai gali užšalti, kai patalpose temperatūra nukrenta žemiau -5 ºC ar lauke privatūs vandens vamdžiai pakloti per mažame gylyje. „Keletą metų šaltuoju sezonu temperatūrai nukritus žemiau -25 ºC, per nešildomą palėpę pravesti vamzdžiai užšaldavo. Bandėme dėti karštą lygintuvą, pilti karštą vandenį, kaitinti fenu, tačiau visa tai padėdavo tik trumpam“, – pasakojo individualaus namo gyventojas Algis Šimukauskas.
Vamzdžius galima šildyti
Specialistai pataria atidžiai apžiūrėti rūsius, garažus ar kitas nešildomas patalpas, kuriose yra vandentiekio įrengimai ir vamzdynai. Būtina įsitikinti, ar nėra išdaužtų langų, plyšių sienose, blogai užsidarančių durų, langinių. Atvirus vandentiekio vamzdžius nešildomose patalpose būtina papildomai apšiltinti šilumą sulaikančiomis medžiagomis. Tiesa, termoizoliacijos sluoksnis ne visada apsaugo nuo užšalimo. Tai priklauso nuo apšiltinimo medžiagos storio. „Tokiu atveju naudinga ant išorinių vamzdžių primontuoti ar į sunkiai pasiekiamus, užbetonuotus ar po žeme esančius vamzdžius įleisti šildymo kabelius“, – sakė santechnika prekiaujančios bendrovės „Tausana“ direktorius R.Jurgelaitis. Savaiminio reguliavimo kabelių išskiriamos šilumos kiekis priklauso nuo aplinkos temperatūros. Jeigu ji nukrenta, kabelis išskiria daugiau šilumos, jeigu pakyla – mažiau. Todėl elektros sunaudojama optimaliai.
Reikia reguliuoti langų varčias
Iki stipresnių šalčių būtina sureguliuoti plastikinius langus. Kol namuose būdavo mediniai langai, prieš žiemą daug kas juos sutvarkydavo: užkamšytus tarpus klijuodavo juostomis, silikonu užsandarindavo tarpą tarp stiklo ir rėmo. Dabar dauguma būstų savininkų, įsistačiusių hermetiškus plastikinius langus, mano, kad jais rūpintis nereikia. Pasak langų specialistų, net ir naujus plastikinius langus reikia paruošti žiemai. Dažnai varstomų langų ar plastikinių balkonų durų stakta bei varčia šiek tiek išsikreipia. Todėl prieš žiemą svarbu sureguliuoti langų prisispaudimą. Kuo tarpinė geriau prisispaus prie lango rėmo, tuo mažiau šalčio prasiskverbs į vidų. Taip pat svarbu specialiomis gumai skirtomis priemonėmis sutepti lango tarpines, kad per žiemos šalčius langai neprišaltų.
Pavojingi varvekliai
Atsakingi šeimininkai žino, kad kelis kartus per metus reikia išvalyti lietvamzdžius ir latakus. „Neretai lietvamzdžiai būna užsikimšę lapais, šakelėmis ir kitomis šiukšlėmis. Įvairios nuolaužos sudaro kliūtį lietaus vandeniui ir tirpstančiam sniegui“, – aiškino įmonės „Mano stogas“ meistras Petras Duoba. Pasak jo, kur kas daugiau problemų sukelia latakuose užšalęs vanduo. Žiemą iš vidaus sklindanti šiluma arba saulės spinduliai įšildo stogą iki 0 ºC, o nutekėjęs ištirpusio sniego vanduo užšąla latakuose ir lietvamzdžiuose. Tad susidaro ledo kamščiai, apledėjimai ir susiformuoja varvekliai Šios problemos galima išvengti į lietvamzdžius ir latakus sumontavus savireguliacijos principu veikiančius šildymo kabelius, kurie neleidžia užšalti vamzdžiuose susidariusiam vandeniui ar virš stogo susidaryti žmonių gyvybei pavojingiems varvekliams.
Stogą būtina valyti
Kol kas stogai pasidabinę nestoru sniego sluoksnius. Jei nebus atodrėkio, vėl ims snigti, todėl gali tekti sukti galvą, kaip apsisaugoti nuo sniego nuošliaužų. „Storas sniego sluoksnis ir susikaupęs ledas gali pažeisti stogo dangą ir lietvamzdžius. Taigi susikaupusį sniego sluoksnį būtina nuvalyti, o kad ant stogo nesusidarytų ledas, svarbu pasirūpinti tinkama oro cirkuliacija palėpėje, – aiškino P.Duoba. – Pavasarį ar esant atlydžiui, sniego nuošliaužos gali apgadinti stogo kraštą, nuplėšti latakus, lietvamzdžius. Be to, tai kelia pavojų šalia pastato esantiems žmonėms. Apsauginę funkciją atlieka specialūs sniego gaudytuvai, montuojami pusės metro atstumu nuo stogo krašto.“ Santechnika prekiaujančios įmonės „Tausana“ ekspertas R.Jurgelaitis patarė pasirūpinti šildymo kabeliais. Apatinėje stogo dalyje instaliuoti šilumą skleidžiantys kabeliai neleidžia susidaryti sniego pusnims ant stogo dangos. „Kaip šią įrangą sumontuoti, kokio galingumo kabelį rinktis ir kitais klausimais verta pasikonsultuoti su ekspertais“, – patarė specialistas.
Be smėlio ir druskos
Laiptai – tai namo dalis, kuria privalo pasirūpinti kiekvienas būsto savininkas, ypač jei turi mažų vaikų. Yra paprastų būdų, kaip išvengti nelaimės. Laiptus reikia barstyti smėliu ar druska. Tačiau ji gadina laiptų dangą, o atitirpęs smėlis patenka ant batų ir nešasi į namus. Be to, smėlio atsargas būtina pasiruošti iš anksto. Kur kas lengvesnis ir patikimesnis būdas – specialios abrazyvinės juostelės, klijuojamos ant laiptų. Juostelė su šiurkščiu paviršiumi gali būti klijuojama visose vietose, kuriose yra tikimybė paslysti, nukristi ir susižaloti.
