Senovės spartiečiai tikėjo, kad pasiruošimas kovos laukui prasideda nuo gimimo. Tie, kuriems nepavykdavo pereiti pirmojo atrankos etapo, būdavo paliekami mirti ant kalno. Išgyvenusieji per ateinančius metus galbūt susimąsto, ar būtent tie atstumtieji kaip tik ir buvo laimingieji. Norėdami kuo geriau užgrūdinti jaunuosius karius spartiečiai taikydavo itin griežtą parengimo režimą, kurio metu kariai patirdavo nuolatinį smurtą, turėdavo kęsti šaltį, miego trūkumą ir seksualinį išnaudojimą, rašo independent.co.uk
Tačiau šis režimas buvo veiksmingas: Spartos karių buvo labiausiai bijoma visoje rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Nuo to laiko karo vadai vis svarstė, ar įmanoma sutrumpinti spartiečių taikytą režimą ir parengti karį, kuris galėtų žudyti be gailesčio ir sąžinės graužaties, neturėtų baimės jausmo, galėtų nepavargdamas dalyvauti viename mūšyje po kito ir apskritai elgtis labiau kaip mašina, o ne žmogus.
„Negendantys“ kariai
Pokario eroje buvo manoma, kad ateities karuose dalyvaus tik tankai ir raketos, didelės bežmogės mašinos, kurios galės kovoti dideliuose mūšiuose atviroje teritorijoje kur nors Šiaurės Europoje. Kariai tik spaudytų mygtukus valdymo centruose.
Tačiau neskaitant bepiločių lėktuvų sukūrimo, didžioji dalis XXI amžiaus karų yra užsitęsę ir keliantys keblumų, kovojantys žmonės braido po purvą ar vaikšto kur nors dulkėtame Afganistane. Kovojama su judriomis nereguliariomis kariškių kariuomenėmis, kurios tik pasibaigus susišaudymams neria kur nors į laukus ar savo fermas. Modernieji kariai nėra vien patrankų mėsa kaip anksčiau. Gerai parengti ir puikiai fiziškai pasirengę jie atspindi didžiules valstybių, kurie juos siunčia į kovos lauką, investicijas. Pernelyg pavargęs, išprotėjęs ar patiriantis didelį stresą karys yra yra tarsi sugedęs ir niekam vertas tankas. O ką, jei kariai būtų rengiami taip, kad nesugestų?
Panašus į robotą
Tobulo žudančio roboto dar reikės laukti ne vieną dešimtmetį. Iki šiol visos pastangos sukurti į žmogų panašų robotą, kuris galėtų užlipti laiptais, nekalbant jau apie kovą su talibanu, kol kas buvo juokingos. Tačiau mokslininkai skelbia pasiekę lūžį – sukūrę žmogišką terminatorių, kuris jaučia mažiau skausmo, mažiau teroro ir mažiau nuovargio, o prie jo kūno galima prijungti galingas mašinas.
Jau kurį laiką buvo bandoma suprasti kario protą ir panaudoti jį geriems tikslams. Pensilvanijos valstijos universiteto bioetikos mokslų profesorius Jonathanas Moreno tyrė, kaip kariuomenė papildo neuromokslą. Anot jo, šiuo metu tai yra sparčiausiai auganti mokslo šaka.
Pentagonas skiria 400 mln. JAV dolerių per metus norėdamas ištirti, kaip dar galima patobulinti karį. Gynybos pramonės milžinė „Lockheed“ neseniai pristatė „Hulc“ (Universalus žmogiškasis krovinių nešikas, angl. Human Universal Load Carrier). Tai yra mokslinę fantastiką primenantis baterija varomas egzoskeletas, kuris gali pakelti 100 kg svorį ir nunešti jį bėgdamas 16 km/h greičiu.
Dvi paros be miego
Antžmogiška jėga yra viena, tačiau kareiviams vis dar reikia miegoti. Afganistane kovojantys kariai per dieną vidutiniškai gauna vos 4 valandas poilsio, tad miego trūkumas yra didžiausias veiksnys, mažinantis karių efektyvumą. Pavargę kariai ne tik negali kovoti ar bėgioti mūšio lauke, jie daugiau klysta naudodamiesi sudėtingomis ginklų sistemomis, kai kurios klaidos gali tapti pražūtingos jiems ir bendražygiams.
Chemijos naudojimas malšinant nuovargį nėra naujiena. Prieš du šimtmečius Prūsijos kariai naudojo kokainą, kad išliktų budrūs, o inkų kariai dar seniau naudojo kokainmedžio lapus. Nuo tada tam tikslui sėkmingai buvo pradėtas naudoti nikotinas, amfetaminas, kofeinas ir naujos kartos stimuliatoriai, tokie kaip modafinilas. Vartodami šiuos preparatus JAV kariai be miego gali išbūti 48 valandas. Dabar chemikai bando patobulinti šių vaistų molekulinę sandarą, kad kariai dar ilgiau išbūtų be miego.
Ištrinti prisiminimus
Kariai susiduria ne tik su nuovargiu. Mūšyje jie patiria didžiulį stresą ir nors yra rengiami išlikti susikoncentravę net mirties akivaizdoje, ši problema išlieka. Vietnamo kare kas trečias JAV karys turėjo gydytis nuo potrauminio streso sutrikimo (PTSD), o per Antrąjį pasaulinį karą nemaža dalis sąjungininkų šauktinių dar neprasidėjus kovai neiššovė nė vieno šūvio iš streso ar baimės. Iki šiol PTSD buvo gydomas psichoterapija ir antidepresantais. Šie būdai būdavo rezultatyvūs, tačiau brangūs ir ilgai trukdavo. Tačiau kaip ir nuovargio atveju PTSD galima išvengti vartojant cheminius preparatus.
Ieškoma placebo
Tikslas yra išnaikinti nereikalingus prisiminimus arba bent jau sumažinti neigiamą jų poveikį. Harvardo medicinos mokyklos psichiatras Rogeris Pitmanas kurį laiką eksperimentavo su propranololu – vaistu nuo infarkto, kuris paprastai vartojamas aukštam kraujo spaudimui sumažinti. Jo įsitikinimu, šis vaistas gali panaikinti siaubingų prisiminimų poveikį.
Profesorius R. Pitmanas šiuos vaistus išbandė su jaunais savanoriais, kurie išgyveno rimtą traumą (pvz., automobilio avariją). Tiems, kuriems buvo duodamas placebas, sapnuodavo košmarus ir išsiugdė baimę keliams. Pateikus jų avarijų įrašus jie demonstravo tipiškus streso požymius – prakaitavo, dažniau plakė širdis, išsiplėtė akių vyzdžiai. Tačiau tie, kuriems buvo duota propranololo, nerodė jokios reakcijos, tarsi nebūtų patyrę jokios traumos.
Kariams tokie atmintį koreguojantys vaistai gali reikšti, kad žiaurūs susirėmimai mūšio lauke gali sukelti tokių pačių nepatogumų kaip, tarkim, apsilankymas sporto salėje. Tačiau profesorius mano, kad pagrindinė problema yra ta, jog nežinoma, ką dar užblokuoja šie vaistai.
„Ar mes norime, kad mūsų karo veteranai namo grįžtų be jokio kaltės jausmo?“ – klausia R. Pitmanas.
Tačiau norint išvengti nepageidaujamo ir neigiamo karo efekto vaistų gali ir neprireikti. Pietų Kalifornijos universiteto profesorius Albertas Rizzo sukūrė „virtualaus Irako“ kompiuterinį žaidimą, kuriame karo veteranai gali iš naujo atkurti patyrimą, kad išlaisvintų savyje glūdintį stresą.
Stimuliuojantis magnetinis laukas
Generolai nori turėti ne tik stipresnius, budresnius ir mažiau įsitempusius, tačiau ir protingesnius karius. Vienas iš keisčiausių pastarųjų metų neuromokslo atradimų buvo tas, jog žmogaus smegenis perkėlus į galingą magnetinį lauką, jų galimybė protauti ir mokytis smarkiai išauga.
Kol kas niekas gerai nežino, kaip tiksliai veikia „tiesioginė magnetinė stimuliacija“ (angl. transcranial magnetic stimulation, TMS), tačiau Australijos neuromokslo profesorius Allanas Snyderis tiki, kad magnetiniai laukai tam tikru būdu gali „išjungti“ kai kuriuos protinius procesus, kurie paprastai aptemdo mūsų mąstymą ir leidžia grynai mąstyti.
„Kiekvienas iš mūsų gali piešti kaip profesionalas ar šviesos greičiu atlikti aritmetinius veiksmus“, – sako jis.
Tiesą sakant, kai kurie TMS eksperimentai parodė, kad žmonės gali įgyti net tokių savybių, kuriomis pasižymi autistai, žmonės, galintys atlikti pritrenkiamus aritmetinius skaičiavimus ar įsiminti telefone esančius visus kontaktus.
2009 metais JAV mokslų akademijos ataskaitoje buvo teigiama, kad per 20 metų mes galėsime naudoti TMS, kad padidintume kareivių galimybes. Pasak profesoriaus J. Moreno, TMS mašinos karo lauke transporto priemonėse galės būti naudojamos po 10 metų, o dar po 10 metų technologija bus įdiegta kiekvieno kario šalme.
FAKTAI: Superkariai
Pentagonas skiria 400 mln. JAV dolerių per metus tirdamas, kaip dar galima patobulinti karį.
Kompanija „Lockheed“ sukūrė prietaisą „Hulc“, kurį pasitelkus žmogus gali pakelti 100 kg krovinį ir nešti jį 16 km/h greičiu.
Vartodami cheminius preparatus JAV kariai gali išbūti nemiegoję 48 valandas.
Afganistane kovojantis karys vidutiniškai gauna 4 valandas per parą poilsio.
Eksperimentai parodė, kad propranololas leidžia ištrinti neigiamus prisiminimus.
Prognozuojama, kad TMS technologija po 20 metų bus įdiegta kiekvieno kario šalme.
