Šiuo metu kiekvienas vairuotojas senas padangas gali grąžinti atgal į prekybos vietą, jeigu jos buvo įsigytos naujos.
Be to, nereikalingas padangas galima palikti ir autoservisuose, o vienas gyventojas taip pat turi teisę 5 padangas per metus priduoti stambiagabaričių atliekų aikštelėse.
Šiais atvejais gyventojams iki šiol mokėti nereikia, tačiau Aplinkos ministerija siūlo taikyti papildomą mokestį.
Jeigu naujoji tvarka įsigaliotų, už nenaudojamų, senų padangų pridavimą stambiagabaričių atliekų aikštelėse jums tektų pakrapštyti piniginę.
Vardija, kam mokestis nebūtų taikomas
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės patarėjas Mindaugas Kauzonas sako, kad nauju pakeitimu norima skatinti nemokamą apmokestinamų padangų surinkimą autoservisuose ir prekybos vietose.
„Atliekų tvarkymo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad padangų platintojai priimtų padangų atliekas ne tik padangų pirkimo momentu, bet ir vėliau.
Autoservisuose ir padangų platinimo vietose surinktų apmokestinamų padangų atliekų sutvarkymą finansuos, kaip ir šiuo metu nustatyta galiojančiame teisiniame reguliavime, apmokestinamųjų padangų gamintojai ir ar importuotojai“, – teigė ministerijos atstovas.
O štai, jeigu norėsite nenaudojamas padangas, kurios sveria daugiau kaip 3 kilogramus, priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGAS), už tai gyventojams jau tektų susimokėti.
Tiesa, kol kas neatskleidžiama, kiek gyventojams prireiktų pakloti pinigų už minėtą paslaugą. Ministerijos atstovas sako, kad dėl nustatomo įkainio turėtų apsispręsti kiekviena savivaldybė.
„Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kaip ir šiuo metu nustatyta galiojančiame teisiniame reguliavime, nemokamai iš gyventojų turės priimti buityje susidarančias neapmokestinamų padangų atliekas.
Pavyzdžiui, dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių, mopedų ir kita padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kilogramų, atliekas“, – paaiškino M. Kauzonas.
Ministerija taip pat įvardija tris pagrindines priežastis, kodėl yra siūloma įgyvendinti naujus pakeitimus:
- būtų užkirstas kelias autoservisams ir padangų platinimo vietoms piktnaudžiauti, atiduodant padangų atliekas klientui, kad pastarasis jas priduotų DGAS aikštelėje (gyventojai nepatirs papildomų išlaidų ir nesugaiš laiko padangų atliekų transportavimui ir pridavimui į DGAS aikštelę);
- būtų išvengta ginčų tarp apmokestinamųjų padangų importuotojų ir regioninių atliekų tvarkymo centrų dėl DGAS aikštelių eksploatavimo išlaidų finansavimo padangų importuotojams įkainio dydžio ir DGAS aikštelėse surinktų padangų atliekų išvežimo ir sutvarkymo;
- sumažėtų finansinė našta stambių padangų (pavyzdžiui, krovininių, autobusų, žemės ūkio ir t. t.) importuotojams, kurie dabar turi prievolę finansuoti DGAS aikštelėse nemokamai surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų sutvarkymą, nors jie Lietuvos rinkai netiekia motociklų ir lengvųjų automobilių padangų.
Be to, manoma, kad tokie pakeitimai taip pat leistų sumažinti taršą miškuose ar gyvenvietėse.
Žmonės pyks, o problemos taip ir liks neišspręstos?
Siūlomame projekte sakoma, kad už surinktų nenaudojamų padangų utilizavimą bus atsakingi regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Štai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius pripažįsta, kad įstatymo rengėjų įvardijama problema, jog senos padangos vis dar nėra paliekamos autoservisuose ar prekybos vietose, egzistuoja.
Tačiau T. Vaitkevičius mano, kad siūlomos idėjos esminės problemos vis tiek neišspręstų.
„Projekto rėmėjai sako, kad jeigu padangų priėmimas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse būtų apmokestintas, tai paskatintų žmones palikinėti senas padangas pardavimo vietose.
Man atrodo, kad tokia prielaida niekuo nėra grįsta. Nemanau, kad žmonės nepalieka padangų parduotuvėse ar servisuose dėl to, kad nenori jų atvežti į atliekų surinkimo aikšteles, nors ir nemokamai“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, tie, kurie padangas išmeta tiesiog miškuose ar kur nors kitur, tą daro ir dabar, nors šiuo metu ir yra galimybė jomis atsikratyti visiškai nemokamai.
„Manau, kad ši reforma sukeltų žmonių nepasitenkinimą, sukurtų nepatogumų, o kelių eurų mokestis už padangų pridavimą rezultatų neatneštų.
Didžiausia problema, kad tokie siūlomi pakeitimai, ypač kai kalbame apie aplinkosaugos sritį, daromi neatlikus išsamaus poveikio vertinimo“, – kalbėjo jis.
Ne visi vykdo savo pareigą
T. Vaitkevičius taip pat sako, kad yra nemaža dalis pavyzdingai veiklą vykdančių prekybininkų ir autoservisų savininkų, tačiau neabejotinai pasitaiko ir tokių verslo atstovų, kurie nepaiso keliamų reikalavimų, t.y. prievolės priimti nenaudojamas, senas padangas iš gyventojų.
Nors aplinkosaugininkai ir rengia skirtingas akcijas, kurių metu yra atliekamos patikros „garažiukuose“, pasak pašnekovo, vykdoma kontrolė yra per menka.
„Labai didelė tikimybė, kad padangų krūvos, atsiduriančios miškuose, keliauja iš mažesnių servisų. Galima pamatyti daugybę skelbimų, kur yra siūloma pakeisti transporto priemonių padangas, tačiau ar kas nors atlieka patikrinimus, kaip yra laikomasi reikalavimų?“ – svarstė pašnekovas.
T. Vaitkevičius įžvelgia ir kitą didelę egzistuojančią problemą – tai neapskaitytos padangos, įvežamos iš užsienio valstybių. Visgi įstatymo projekte, pašnekovo teigimu, yra numatyta spręsti šį klausimą.
Tuo metu „Padangų importuotojų organizacijos“ (PIO) atstovai antrina, kad aplinką teršia ne tik vienas kitas neatsakingas gyventojas, bet ir nelegaliai veiklą vykdantys „garažiukai“. Bent jau didesniais kiekiais padangų tokiu būdu atsikrato smulkūs remontininkai, padangų montuotojai ar automobilių ardytojai.
„Čia svarbus yra socialinės atsakomybės aspektas. Mūsų indėlis į kelią link švaresnio pasaulio priklauso nuo to, į kokį verslą kreipiamės dėl utilizavimo paslaugos. Nes padangų tvarkymo sistema jau yra, tik reikia, kad visa ši grandinė veiktų tvarkingai.
Reikia, kad pirkėjai padangas pirktų iš patikimų pardavėjų, senos padangos būtų paliekamos tam pritaikytose vietose, o padangų importuotojai ir pardavėjai vykdytų visas įstatymų numatytas prievoles“, – pastebėjimais dalijosi PIO vykdančioji direktorė Jekaterina Volkė.
Skaičiuojama, kad gamtosaugininkai bei miškininkai per metus surenka po 3–6 tonas tokių atliekų iš kiekvieno rajono miškų.
Už išmestas padangas – tūkstantinės baudos
Aplinkos ministerija tvirtina, kad bent jau kol kas didintų baudų už gamtos teršimą, kai yra išmetamos nenaudojamos padangos arba kitos buitinės atliekos, nėra numatoma.
Šiuo metu, priklausomai nuo išmestų padangų atliekų kiekio, bauda už aplinkos teršimą prasideda nuo 30 iki 4300 eurų.
Be to, už ne vietoje išmestą vieną padangą reikės dar susimokėti 44 eurus už padarytą žalą aplinkai.
O jeigu nėra nevykdoma pareiga priimti padangų atliekas, juridiniam asmeniui gresia bauda nuo 450 iki 850 eurų. Už tokį pakartotinį pažeidimą bauda siektų nuo 850 iki 1700 eurų.
Šiuo metu Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas pateiktas derinti socialiniams ir ekonominiams partneriams. Ministerija sako, kad, įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, pakeitimo projekto nuostatos bus tobulinamos.
