Šeštadienio rytą jauniklį atsivedė dar viena Lietuvos jūrų muziejuje gyvenanti Baltijos pilkoji ruonė Baltukė. Ši trisdešimtmetė ruonė yra labai jautri ir nerimastinga mama, perdėtai rūpindamasi naujagimiu, bando jį paslėpti.
Yra buvę atvejų, kai jauniklis netyčia nuskandinamas. Todėl, kai muziejaus apsaugos darbuotojas 6 valandą pastebėjo, kad pagausėjo ruonių šeimyna, iš karto suskubo skambinti Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjui Arūnui Grušui, kad atvyktų į muziejų. Ruonė elgėsi su jaunikliu neadekvačiai: įsikandusi tampė jį, buvo nustūmusi į vandenį. Greitai mamos apkandžiotas ruoniukas ėmė darytis vangus, jam iš žaizdų snukutyje pradėjo bėgti kraujas. Apsaugos darbuotojui nieko kito nebeliko, kaip tik prišliaužti plonu ledu ir paimti jauniklį nuo motinos.
A. Grušo teigimu, jam atvykus jauniklis jau buvo komoje: sušalęs, sukandžiotas, kruvinas.
- Nieko kito nebeliko, kaip tik laukti, - pasakojo Arūnas. - Apie 13 val. ruoniukė pradėjo judinti snukutį, o po trijų valandų jau pradėjo knirksėti reikalaudama maisto.
Ruoniukė maitinama kas tris valandas trintos silkės, rehidrono, fermentuotos grietinėlės ir žuvų taukų tyrele per zondą. Pertrauka daroma tik naktį. Gyvūnėliui skiriami ir antibiotikai, kad greičiau užgytų žaizdos. Ką tik gimusi ruoniukė svėrė 11,9 kilogramų, svoris po truputį pradėjo augti tik ketvirtą dieną.
Tai jau antroji šiemet muziejuje gimusi ruoniukė. Pirmoji – Zundos jauniklė – pasaulį išvydo vasario 22 dieną ir dabar sėkmingai auga prižiūrima rūpestingos mamos. Per tą laiką mažylė beveik padvigubėjo ir dabar sveria 30 kilogramų.
Paprastai Baltijos pilkųjų ruonių jauniklis gimsta sverdamas apie 15 kilogramų. Motina jį saugo ir maitina kas 3 valandas. Ruonių pienas ypatingai kaloringas – 80 proc. riebumo. Tai ir švelnus gelsvas kailiukas mažyliams padeda nesušalti. Mažyliai maitinami tris savaites, kol trigubai priauga svorio. Tada atskiriami nuo mamų (gamtos sąlygomis mamos juos paprasčiausiai palieka) ir mokomi maitintis žuvimi, plaukioti ir nardyti.
Tačiau Baltukės mažylę augins ne mama, o Jūros paukščių ir žinduolių skyriaus darbuotojai, kuriems vadovauja A. Grušas, draugiškai vadinamas ruoniukų ir pingvinukų tėčiu. Arūnas sako, kad stengiasi nejaukinti per daug ruoniuko, nes šis gyvūnas, ko gero, bus paleistas į Baltiją.
Abi ruoniukės yra dar bevardės. O vardus muziejaus naujagimiams tradiciškai renka visos Lietuvos vaikai. Gegužės 14-ąją – Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse – bus surengta iškilminga ir linksma vardynų šventė.
Dabar muziejuje yra 7 (su jaunikliais) Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus). Tai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Muziejuje yra ir 3 Rytų Atlanto paprastieji ruoniai (Phoca vitulina).
Jūrų muziejuje ruoniai gyvena nuo 1978-ųjų ir jau keturiolika metų – veisiami. Per tą laiką sulaukėme 41 mažylio, 25 iš jų buvo paleisti į Baltiją.
Tekstas ve.lt, nuotraukos Lietuvos Jūrų muziejaus/ Alfonso Mažūno nuotr.
