Penktadienį į Baltijos jūrą ties Nida, bus paleisti trys Lietuvos jūrų muziejaus augintiniai – ruoniai Vėjas, Marius ir Girulė.
Vėjas pernai gimė muziejuje, o Marius ir Girulė prieš metus buvo rasti nusilpę Baltijos pajūryje: Girulė – prie Girulių, o Marius – netoli muziejaus, Kuršių marių pakrantėje.
Šie gyvūnai išgyveno ir pasveiko, be to, jie grįžta į laisvę.
Nuo 1995 metų, siekiant atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių (Halichoerus grypus macrorhynchus) populiaciją, iš muziejaus išleista jau 18 ruonių. 2002 metais Nidoje išleistiems ruoniams buvo prisegti elektroniniai davikliai, jie parodė, kas gyvūnai patraukė tiesiai į Saremo salą.
„Šiemet paleistiems ruoniams prisegti tik raudoni plastmasiniai žymekliai, – sakė muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. – Todėl Jūrų muziejus prašo pastebėjus šiuos ruonius susisiekti su muziejumi, mums labai įdomu, kur jie keliaus. Žvejų noriu paprašyti nežudyti, radus į tinklą įsipainiojusi ruonį, o paleisti jį.“
Pilkieji ruoniai (dar vadinami ilgasnukiais) Baltijos jūroje atsirado prieš 10 tūkst. metų. Dabar tai – nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas.
Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Gyvena pakrantės zonoje, ant uolėtų salų krantai. Žiemą ir pavasarį mėgsta įsitaisyti gulyklose ant ledo.
Praeitą šimtmetį Baltijos jūroje pilkųjų ruonių sparčiai mažėjo, o paskutiniu laiku pastebimos pilkųjų ruonių Baltijos jūroje gausėjimo tendencijos: 1995 metais jų buvo apie 5,3 tūkst., 1999 metais – 7,6 tūkst.
A. Mažūno nuotr.
