Ruklos gyventojai nenori ištiesti rankos Lietuvos strateginei sąjungininkei JAV ir priimti asmenų, kalėjusių Gvantanamo bazėje. Net teorinę galimybę juos apgyvendinti Rukloje vietos gyventojai vertina nepatikliai ir žada protestuoti, jei vis dėlto taip atsitiktų.
Daugelis Ruklos gyventojų dar prisimena laikus, kai ramybės neturėjo dėl miestelyje veikiančiame Pabėgėlių priėmimo centre gyvenusių čečėnų. Buvę Gvatamano kaliniai, anot vietinių, yra siejami su terorizmu ir keltų dar didesnį nerimą, rašo „Vilniaus diena“.
Rukloje sutikti policininkai antrino gyventojams, buvusius kalinius vadindami uždelsto veikimo bomba, nes niekas negalėtų garantuoti, ar miestelyje esantys kariniai daliniai netaptų jų taikiniu. Pareigūnų teigimu, greta apgyvendinti kariškius ir kalinius būtų tikrai nelogiška.
Priimti buvusius kalinius gali tekti, jei Lietuva išpildys Vašingtono prašymą. JAV prezidentas Barackas Obama neseniai pasirašė įsaką, kuriuo įpareigojo per metus uždaryti kankinimais ir žmogaus teisių pažeidimais pagarsėjusį Gvantanamo kalėjimą Kubos saloje. Sausio pabaigoje ES šalių diplomatijos vadovai nutarė, jog Europos valstybės turėtų svarstyti galimybę palengvinti JAV dalią, šiai uždarius įtariamų teroristų sulaikymo centrą.
Tuomet sutarta, kad kiekviena Bendrijos valstybė pati nuspręs, ar priims buvusius Gvantanamo kalinius, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali būti grąžinami į savo kilmės šalis.
Estija jau atsisakė tai padaryti dėl teisinių priežasčių, o aštuonios ES šalys - Airija, Didžioji Britanija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija - sutiko.
Patys amerikiečiai kalinių, kuriuos ruošiasi išteisinti ir paleisti į laisvę, nenori priimti.
Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas tokią situaciją pavadino paradoksu ir Jungtinių Valstijų vidaus problema: ne visus sulaikytuosius pagal JAV įstatymus įmanoma priimti į Jungtines Valstijas ir ne visus galima pasiųsti į kilmės šalis.
Gvatamano kaliniai skirstomi į tris grupes: kaltinami terorizmu, įtariami terorizmu ir asmenys, kurie nėra padarę nusikaltimų, tačiau pateko į jį dėl susiklosčiusių aplinkybių. R.Kačinskas ramina, jog į Lietuvą būtų priimamai trečios grupės kaliniai. Jie esą nekelia jokio pavojaus, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių negali grįžti į tėvynę, nes jiems grėstų politinis persekiojimas.
URM atstovas teigia, kad kol kas Lietuva nėra gavusi tokio amerikiečių prašymo, tačiau jei gaus, svarstys kaip ir visos ES valstybės. Sprendimas, anot jo, bus priimtas tik išsiaiškinus padėtį nacionalinės ir tarptautinės teisės požiūriu ir įvertinus politines ekonomines ir kitas vienokias ar kitokias sprendimo aplinkybes.
Artimųjų Rytų ir terorizmo ekspertas Egdūnas Račius Gvantanamo kalėjimą vadina naujo tipo koncentracijos stovykla - vieta, kur sugrūdami žmonės palaikyti iki to laiko, kol bus priimtas sprendimas, ką su jais daryti. Anot E.Račiaus, tai klasikinis koncentracijos stovyklos pavyzdys.
Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolių JAV 2002-ųjų sausį Kuboje, Guantanamo įlankoje esančioje karinėje bazėje įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo kalinami įtariamieji terorizmu.
JAV paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai. 525 kaliniai buvo paleisti, o 5 mirė įkalinimo metu. Šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių.
JAV institucijos įtaria, kad 61 Gvantaname anksčiau kalėjęs asmuo po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristinėje veikloje.
