Skelbiama, kad Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios klientams nebereikės mokėti atskirų sąskaitų aptarnavimo mokesčių, bus panaikinti mokesčiai už mokėjimų eurais įskaitymą. Šiuo metu už kiekvieną iš kito banko gautą pervedimą yra taikomas mokestis.
Sąskaitų atidarymas, tvarkymas ir uždarymas bei mokėjimų įskaitymas bus įskaičiuoti į minimalų kasdienių paslaugų mokestį, kuris bus taikomas kiekvienai sąskaitai. Privatiems klientams šis mokestis bus 0,7 Eur/mėn., tačiau naudojantis paslaugų planu jo mokėti nereikės – jie mokės tik plano mėnesio mokestį nepriklausomai nuo to, kiek sąskaitų turi. Neužsisakius Paslaugų plano, minimalus kasdienių paslaugų mokestis bus taikomas kiekvienai turimai sąskaitai.
Tad nors dauguma aktyvių naudotojų išloš, skaitytojas pastebėjo, kad tai gali sukelti nepatogumų užsienyje gyvenantiems lietuviams, kurie atsidarę naujas sąskaitas užsienio bankuose ir saviškes Lietuvoje – primiršę. Tokiems žmonėms gali kauptis skola už paslaugas, kuriomis praktiškai net nesinaudoja. Taip pat pastebima, kad klientas, kuris turi elektroninę sąskaitą anksčiau mokėdavo 87 centus per ketvirtį už sąskaitos tvarkymą, o dabar tai kainuos kiekvieną mėnesį 70 centų. Vėlgi, nepaisant to, kad sąskaita nesinaudojama kiekvieną mėnesį.
Klientai raginami pasirinkti tinkamas sąskaitas
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad tikrai ne visi, kurie anksčiau nemokėjo ar rečiau mokėjo už sąskaitą, dabar tai turės daryti kiekvieną mėnesį. Mat žmonės turės galimybę pasirinkti paslaugų planą.
„Poreikio tiesiog turėti sąskaitą nėra, nes jei nori kaupti ar taupyti, indėlio sąskaitos išlaikymas nekainuoja. Tiesiog sąskaitos turėjimas nesukuria vertės klientui. Pokytis klientą nukreips ta linkme, kur jam patogiausia – ar jis nori kaupti, ar laikyti. Labai nedaug yra tokių klientų, kurie tik sąskaitą turi. Tikimės, kad jie apsispręs, ką su jomis daryti – gal jų nereikia, gal uždarys jas“, – svarsto S. Abraškevičius.
Pasak jo, kiekvienas gaus asmeninę žinutę apie paslaugų planus ir pokyčius. Informuojama, kad tokių klientų, kurie banko sąskaitose laiko pinigus, tačiau neatlieka jokių operacijų, yra tik 8 proc. „Swedbank“.
Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) prezidentas Rūtenis Paukštė tikina, kad tai yra eilinis pavyzdys, jog bankai nekeičia požiūrio į klientus.
„Jie nesistengia padėti žmogui, o atvirkščiai, stengiasi rasti, kaip pridėti papildomų išlaidų, iki kol neįsigaliojo Lietuvos banko nustatytas krepšelis. Manau, kad tai yra iki šiol būdingas bankų elgesys Lietuvoje. Mes esame pasiilgę kitokio bendravimo.
Jei 8 proc. žmonių pradės nuskaičiuoti kas mėnesį pinigėlius, nemanau, kad tai yra nieko tokio. Tai yra tikrai nemaži pinigai. Žinau pavyzdį, kuomet prieš 6–7 metus kainodarą pakeitė SEB bankas ir nuo nurodytos dienos pradėjo visi už sąskaitas mokėti mokesčius. Tuomet į mus kreipėsi žmonės, kurie po poros metų gyvenimo Anglijoje, prisijungė prie sąskaitos ir pamatė, kad buvo nuskaitoma vis. Maža to, dar į skolą pradėta skaičiuoti. Toks tas bankų elgesys“, – mano R. Paukštė.
Būtiniausių paslaugų krepšelio suma suvaldys bankų įkainius
Visgi LBKA prezidentas džiaugiasi, kad Lietuvos bankas įves būtiniausių paslaugų krepšelį, kurio maksimali suma sieks 1,50 Eur. Taip bankai negalės klientams užkrauti didžiulių mokesčių.
„Manau, kad bet kokiu atveju padeda iš dalies struktūrizuoti situaciją. Iki šiol kiekvienas bankas turėjo savo sistemą ir tame drumzliname vandenyje buvo galima daryti ką nori. Dabar turime bent jau standartizuotą sprendimą ir kalbame apie to sprendinio kainą. Matome, kad bankai, kurie paskelbė mažesnes paslaugų krepšelio sumas, susilaukė papildomų klientų. Tokie sprendimai įneša aiškumo į šią erdvę ir skatina konkurenciją, kurios anksčiau neturėjome dėl tokių individualių kiekvieno banko gudrybių.
Mokėjome iki šiol brangiau, už kiekvieną pavedimą, už kiekvieną išgryninimą. Bendros išlaidos buvo didesnės. Jei sudėti kelis pavedimus, išgryninimus, banko paslaugas, galų gale tą patį sąskaitos mokestį tai vis tik, man atrodo, žmonėms klius mažesnė našta“, – komentuoja R. Paukštė.
