Oficialioji 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykių versija nepaliauja šokiravusi. Tą dieną Osamos bin Ladeno teroristai užgrobė 4 lėktuvus ir smogė į pačią Vakarų pasaulio širdį, rašo britų dienraštis „Daily mail“.
Du lėktuvai taranavo garsiuosius Niujorko dangoraižius – dvynius ir juos sunaikino. Trečiasis įsirėžė į JAV gynybos ministerijos būstinę – Pentagoną Vašingtone.
Paskutinysis lėktuvas nukrito atokioje Pensilvanijos valstijos vietoje, už 240 kilometrų nuo sostinės, po to, kai keleiviai pabandė pasipriešinti užgrobėjams.
Nuo šių atakų žuvo beveik 3 tūkstančiai eilinių, niekuo dėtų amerikiečių, ir dėl to JAV prezidentas George‘as Bushas paskelbė pasaulinį karą terorizmui. Tai nulėmė įsiveržimą į Iraką, kuriame dalyvauja ir D. Britanija.
Bent jau taip tikina oficialioji istorija, pažymi dienraštis.
Tačiau dabar, praėjus daugiau nei penkeriems metams, oficialiąja rugsėjo 11 d. įvykių versija suabejota pusantros valandos trukmės internete platinamame filme. Jis atsiėjo 1,5 tūkstančio svarų – pigiu nešiojamuoju kompiuteriu jį sumontavo trys amerikiečiai. Filmas tapo toks populiarus, kad jį peržiūrėjo iki 100 milijonų žiūrovų, ir jis pelnė pirmojo internetinio kino hito laurus.
Praėjusį rudenį, per penktąsias rugsėjo 11-osios metines, šį filmą per TV pamatė 50 milijonų žiūrovų 12 šalių. Buvo parduota daugiau nei 100 tūkstančių DVD, dar 50 tūkst. diskų buvo išplatinta nemokamai. D. Britanijoje savo kompiuteriuose per „Google Video“ jį pamatė 491 tūkst. žiūrovų.
Filme „Palaidos monetos“ („Loose Change“) naudojami statistiniai duomenys, internete surinktos nuotraukos, liudininkų parodymai ir ekspertų išvados – visa tai pateikiama hiphopo muzikos fone. Filmas siūlo visiškai netikėtą rugsėjo 11-osios įvykių traktavimą.
„The New York Times“ neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad 3 iš 4 amerikiečių mano, jog JAV vyriausybė slepia tiesą apie 9/11, rašo „Daily mail“. Abejojančiųjų skaičius žymiai išaugo, palyginti su praėjusiais metais, kai tik pusė amerikiečių pareiškė netikintys oficialiąja versija apie „al Qaeda“ organizuotą užpuolimą.
Filmas kelia versiją, kad JAV administracija, laiku neužkirtusi kelio teroristams, mažų mažiausiai elgėsi nusikalstamai aplaidžiai. Jame skamba ir gąsdinančios prielaidos, kad šalies vyriausybė tiesiogiai atsako už rugsėjo 11-osios įvykius ir dabar slepia tiesą.
Nenuostabu, kad šaltiniai Baltuosiuose rūmuose ir JAV specialiosiose tarnybose paneigė tokius kaltinimus ir pasmerkė jų autorius.
Su filmo autorių – trijų vos per dvidešimtį perkopusių vaikinų – nuomone sutinka ne tik daugelis amerikiečių, bet ir nemažai britų. Tarp jų – buvęs leiboristų ministras Michaelas Meacheras, rašo dienraštis.
Pastarasis, pernai pasiūlęs parodyti „Palaidas monetas“ Bendruomenių rūmuose (vėliau jis atsisakė tokio sumanymo), pareiškė: „Naujausioje istorijoje nebuvo kito tokio katastrofiškos reikšmės turėjusio ir tokia paslapties skraiste apgaubto įvykio. Visa eilė svarbiausių faktų taip ir nesulaukė bent kiek įtikinamesnio paaiškinimo.“
Tai žodžiai iš profesoriaus Davido Rayaus Griffino bestselerio “Naujasis Perl Harboras” (The New Pearl Harbor) – pavadinime daroma aliuzija į sąmokslo teoriją, pagal kurią prezidentas Rooseveltas leido japonams 1941 m. atakuoti amerikiečių laivyną, kad JAV galėtų įsijungti į Antrąjį pasaulinį karą) – pratarmės.
Griffinas – Klermonto teologijos mokyklos Kalifornijoje garbės profesorius, žinomas filosofas. Jis rengiasi išeiti į pensiją, rašo dienraštis. Tuo metu, kai “Palaidos monetos” prikaustė interneto vartotojų dėmesį, ne mažiau ginčytinos profesoriaus teorijos ovacijomis sutinkamos knygų klubuose visoje Amerikoje.
Ir knyga, ir filmas kelia klausimą: ar nebuvo šis užpuolimas operacijos “Northwoods” kopija? Pagal šios operacijos, kurią prezidentas Kennedy atsisakė vykdyti, planą buvo numatyta JAV surengti teroro aktus ir atsakomybę už juos suversti komunistinei Kubai, taip sukuriant dingstį karinei intervencijai, kuri nuverstų F. Castro režimą.
Kitais žodžiais tariant, ar tą rugsėjo rytą 2001-aisiais Amerika neįvykdė siaubingo nusikaltimo prieš savo piliečius, kad apkvailintų visą pasaulį ir gautų pretekstą pradėti karą su “al Qaeda” ir Iraku?
Šis ir kiti jaudinantys klausimai dabar įnirtingai aptarinėjami abipus Atlanto, teigia “Daily mail”.
Kodėl į orą nebuvo pakelta karo aviacija, kad sutrukdytų atakas? Ar dangoraižiai nebuvo susprogdinti profesionaliai padėtais sprogmenimis? Kaip galėjo nepatyręs pilotas – koks buvo vienas iš teroristų – taip tiksliai nukreipti lėktuvą “Boeing 757” į Pentagono pastatą? Ir kas uždirbo milijonus dolerių iš pasikeitusio bendrovių “United Airlines” ir “American Airlines”, kurioms priklausė pagrobtieji lėktuvai, akcijų kurso?
Pasak dienraščio, lažybose dėl šių dviejų – būtent tik šių – oro bendrovių akcijų kurso kritimo buvo pastatytos neįprastai didelės sumos. Likus trims dienoms iki rugsėjo 11-osios prekyba “United Airlines” ir “American Airlines” akcijomis buvo išaugusi iki 1200 proc.
Iš pradžių, kaip ir dauguma amerikiečių, profesorius Griffinas atmesdavo įtarimus, kad prie teroro aktų buvo prisidėję saviškiai.
Tačiau vos po metų, kai jis rašė atskirą skyrių apie Amerikos imperializmą ir rugsėjo 11-ąją savo paskutiniajam moksliniam darbui, profesorius gavo chronologinę tos dienos įvykių lentelę, kuri buvo paremta spaudos ir TV pranešimais. Ir jis pakeitė savo nuomonę.
Viena iš mįslių, kurią profesorius pabandė įminti, buvo tokia: kodėl nė vieno iš pagrobtų lėktuvų neperėmė naikintuvai, nors laiko tam buvo pakankamai, ir tai standartinė procedūra ypatingomis situacijomis, kai kyla įtarimų dėl galimo teroro akto?
Iš tiesų, ši procedūra yra privaloma JAV, kai tik kyla įtarimų dėl galimo lėktuvo užgrobimo, rašo “Daily mail”. Per 9 mėnesius iki rugsėjo 11-osios ji Amerikoje buvo atlikta 67 kartus.
“Naujojo Perl Harboro” skaitytojams ir “Palaidų monetų” žiūrovams primenama, kad bendrovės “American Airlines” lėktuvas, skridęs reisu Nr. 11, pakilo iš Bostono 7.59 ryto. Po 15 minučių, 8.14, radijo ryšys tarp pilotų kabinos ir dispečerinės netikėtai nutrūko: tai buvo pirmasis požymis, kad lėktuvas galėjo būti užgrobtas.
Reisą Nr. 11 turėjo nedelsiant perimti naikintuvai iš netoliese esančios JAV karinių oro pajėgų bazės Niudžersyje. Jie būtų galėję per 3 minutes nuskristi iki Pasaulio prekybos centro Niujorke.
Tačiau – ir tai labai stebina – naikintuvai buvo pakelti į orą kitoje bazėje, esančioje už 290 kilometrų. Jie skrido ypač lėtai, 1126 kilometrų per valandą greičiu, nors jų maksimalus greitis siekia 2977 kilometrus per valandą – ir nesuspėjo sutrukdyti antrosios atakos, kai kitas lėktuvas įsirėžė į pietinį Pasaulio prekybos centro dangoraižį. Jie pavėlavo 11 minučių.
Ir tai ne vienintelis klausimas, kuris kelia susirūpinimą, rašo dienraštis. Neįtikėtina, bet nebuvo atremta ir Pentagono ataka. “American Airlines” reisas Nr. 77 įsirėžė į Gynybos ministerijos pastatą 9.38 ryto. Tačiau naikintuvai iš Andrews karinių oro pajėgų bazės, esančios vos už 16 kilometrų nuo Vašingtono, nebuvo pakelti į orą, kad perimtų lėktuvą.
Vietoj to naikintuvai buvo iškviesti iš bazės Virdžinijos valstijoje, už 160 kilometrų nuo Vašingtono. Kai jie atskrido, reisu Nr. 77 skridęs lėktuvas jau buvo taranavęs Pentagoną.
O kas nutiko dangoraižiams? Oficialioji versija tvirtina, kad jie sugriuvo, nes išsiliejus degalams iš dviejų sudužusių lėktuvų kilo gaisras, ir išsilydė plieninės pastatų atramos.
Šis užkeikimas buvo kartojamas per susitikimus su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, oficialioje rugsėjo 11-osios tyrimų medžiagoje, iš Amerikos specialiųjų tarnybų “nutekėjusioje” informacijoje ir beveik visuose JAV ir D. Britanijoje apie rugsėjo 11 d. sukurtuose dokumentiniuose filmuose.
Tačiau filmo kūrėjai tvirtina (jų versiją palaiko ir profesorius Griffinas), kad tokie faktai prieštarauja mokslui. Plienas pradeda lydytis tik 1537 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje, tačiau degant aviaciniam žibalui temperatūra nepakyla daugiau 926 laipsnių.
Griffinas ir “Palaidų monetų” autoriai įsitikinę, kad dangoraižiai Niujorke buvo tyčia susprogdinti.
Filme viena po kito rodomos nufilmuoto vaizdo ištraukos, kuriose užfiksuota, kaip dangoraižiai pradeda griūti po aiškiai girdimų sprogimų. Ar tai ne suveikusių detonatorių garsas?
O Pentagono ataka? Filme ir knygoje pateikiama rimtus ginčus kelianti versija, sakanti, kad keleivinis lėktuvas apskritai nebuvo atsitrenkęs į pastatą.
Piloto – teroristo Hanio Hanjouro įgūdžių lavėjimas skraidymo mokykloje buvo toks lėtas, kad jo instruktoriai penkis kartus buvo informavę vadovybę apie jo nepakankamą pažangą.
Kaip tad jis galėjo atlikti tokį sudėtingą manevrą ir nukreipti milžinišką lainerį į pastatą? O jeigu jam tai ir pavyko, kad atsitiko lėktuvui?
Balsas už kadro filme “Palaidos monetos” sako: “Pagal oficialią versiją dėl aukštos temperatūros degant kurui lėktuvas buvo visiškai sunaikintas. Iš tiesų, katastrofos vietos nuotraukose nematyti “Boeing 757” likučių. Bet jei liepsnos buvo tokios kaitrios, kad galėjo sunaikinti ištisą lainerį, kaip pavyko atpažinti 184 iš 189 žuvusiųjų kūnus, kurie buvo rasti Gynybos ministerijos būstinėje?”.
Po to balsas už kadro tęsia: “Vienintelis matomas išorinės Pentagono sienos pažeidimas – 4,8 metro skersmens anga. Tačiau “Boeing 757” ilgis – 47 metrai, aukštis – 13 metrų, sparnų ilgis – 37 metrai, ir jis sveria beveik 100 tonų. Kažkas mano, jog mes patikėsim, kad jis neva išnyko šioje skylėje, nepalikęs išorėje jokių nuolaužų. Kodėl nematyti pažeidimų nuo sparnų, vertikalaus stabilizatoriaus ar variklių, kurie turėjo įsirėžti į pastatą? Prisiminkit, kokio dydžio buvo varikliai”, - įtikinėja balsas už kadro. “Jei 6 tonos plieno ir titano įsirėžtų į Pentagoną 853 kilometrų per valandą greičiu, jie būtų pramušę sieną palikdami itin būdingas žymes. Tačiau vienintelis išorinės sienos pažeidimas – tik ši skylė.”
O kur prapuolė 12 metrų aukščio lėktuvo uodega? “Nejaugi ji mandagiai nusilenkė prieš atsitrenkdama į pastatą?” – ironizuoja profesorius Griffinas.
Tačiau jei ne lėktuvas įsirėžė į pastatą, tai tada kas? Pati beprotiškiausia iš visų profesoriaus išsakytų prielaidų, su kuriomis sutinka “Palaidos monetos” kūrėjai – tai, kad į Pentagoną smogė sparnuotoji raketa. Iš tiesų, visa eilė įvykio liudininkų, kurių parodymai pateikiami filme, tvirtina matę, kaip pastato sieną pramušė nedidelis skraidymo aparatas.
Kitas liudininkas teigė, kad šis objektas skleidė šaižų garsą, nepanašų į didžiulio keleivinio lėktuvo variklių riaumojimą.
Tad kas nutiko reisu Nr. 77 skridusiam lėktuvui, su kuriuo ryšys nutrūko skrendant į Ohają, jeigu jo nebuvo pagrobę teroristai ir jis neįsirėžė į Pentagoną?
To niekas nežino, rašo “Daily mail”. Tačiau dėl vieno dalyko profesorius Griffinas yra tikras. JAV viceprezidentas Dickas Cheney ir tuometinė prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Condoleezza Rice užpuolimo metu buvo Baltųjų rūmų bunkeryje.
Jie ir jų patarėjai žinojo, kad pagrobtieji lėktuvai pasuko Vašingtono pusėn. Suprantama, kad jų tikslas buvo Baltieji rūmai, o ne Pentagonas. Tačiau Cheney ir Rice nebuvo evakuoti iš prezidento rezidencijos. Gali būti, kad kažkas iš aukščiausios šalies vadovybės jau žinojo, kad jie yra saugūs, o atakos taikiniu taps Pentagonas?
Žinoma, nė vienoje sąmokslininkų sudarytoje rugsėjo 11-osios įvykių ataskaitoje nepateikiama chronologinė prezidento Busho veiksmų apžvalga minutės tikslumu.
Tą akimirką, kai įvyko pats baisiausias naujausioje istorijoje teroro aktas, jis buvo per šimtus kilometrų nuo Vašingtono, Floridoje, kur rengėsi paskaityti knygelę pradinės mokyklos mokiniams.
Pasak pranešimų, prezidentas silpnai sureagavo į vieno iš savo padėjėjų praneštą žinią, kad pirmasis lėktuvas trenkėsi į dangoraižį. Kodėl gi ne.
Atrodo, kad mokyklos direktoriui jis pasakė kažką panašaus į tai: “Į Pasaulio prekybos centrą trenkėsi lėktuvas, bet mes vis tiek skaitysime toliau”, rašo “Daily mail”.
Po to Bushas, vyriausiasis JAV kariuomenės vadas, atsisėdo skaityti grupelei septynmečių vaikų pasaką “Mano naminis ožkiukas”.
Po kelių minučių Bushą nutraukė padėjėjas, pašnibždėjęs jam į ausį, kad į Pasaulio prekybos centrą trenkėsi antrasis lėktuvas.
Fotografų užfiksuotame prezidento veide nebuvo matyti jokių emocijų. Jau turėjo būti aišku, kad jo šalis patyrė teroristų smūgį. Tačiau tik po trijų dienų, sugrįžęs į valstybės sostinę, jis tapo visiškai kitu žmogumi. Jis iki šiol įsitikinęs, kad šių įvykių kaltininkai – Osama bin Ladenas ir “al Qaeda”.
Stovėdamas greta krikščionių pamokslininko Billy Grahamo, kardinolo, rabino ir imamo, jis pasakė kalbą Vašingtono katedroje.
Prezidentas Bushas pareiškė: “Mūsų atsakomybė prieš istoriją aiški: turime duoti atsaką į šias gudrias, klastingas ir žiaurias atakas, ir išvalyti pasaulį nuo blogio.”
Pasaulis ėmė sparčiai ruoštis “karui su terorizmu”, rašo “Daily mail”.
