Laimėjusi Pasaulio aplinkos fondo paramą, Upytės bendruomenė stato juos bursiantį šiaudinį pastatą.
Buvusi Lietuvos linininkų sostinė Upytė, esanti Panevėžio rajone, keičia įvaizdį. Nuo šio rudens pikto bajoro Čičinsko išgarsintą Upytę reprezentuos šiaudų namas. Po šiaudiniu stogu ir tarp šiaudinių sienų žadama įrengti lino ekspoziciją, o lankytojus pakviesti į edukacines programas, kuriose bus verpiama, audžiama, iš lino sėmenų spaudžiamas aliejus.
Šiaudinis namas Upytėje turėjo būti pastatytas prieš metus. Deja, jo statybų pradžią nukėlė biurokratinės kliūtys. Užtat dabar darbas veja darbą. Visą pavasarį triūsę, meistrai surentė medinį namo karkasą, sumontavo šildymo įrangą (namui šildyti bus naudojama geoterminė - t. y. žemės gelmių šiluma), dabar dengiamas ruginių šiaudų namo stogas, o sienų karkasai užpildomi tokių pat šiaudų briketais. Briketai rišami ir slegiami. Pastatytos šiaudinės sienos bus aptinkuotos molio bei kalkių mišiniu. Visi „šiaudiniai“ darbai privalo būti padaryti per mėnesį, tuomet beliks tik namo apdaila, o vasaros pabaigoje turėtų įvykti įkurtuvės.
Upytės gyventojai neslepia, kad namo statyba tapo svarbiu bendruomenėje įvykiu. Šio miestelio gyventojai ir važiuojantieji pro šalį itin domisi, kaip statomas neįprastas namas. Jo statytojai LŽ sakė, kad iš pradžių manyta šiaudinį namą dengti nendrių stogu, tačiau išsiaiškinta, kad nendrių stogai - pamario krašto architektūros elementas, todėl nutarta, kad pačioje Aukštaitijos sostinės širdyje statomas namas turi būti dengtas šiaudais.
Smalsuoliai statybininkams bando įrodyti, kad toks namas - vienadienis, nes jį labai greitai gali pasiglemžti liepsnos arba sugraužti įsiveisusių graužikų armijos. Statybininkai tokiems „žinovams“ uoliai aiškina, kad statant šiaudinius namus šiaudų briketai taip kietai suslegiami, kad tarp jų nebelieka jokių oro tarpų. Aptinkuoti tokie šiaudai tampa visai nedegūs, o suslėgtų jų neįveiktų net aštriadančiai krokodilai - ką jau kalbėti apie mūsų laukų peles!
Smalsuoliams taip pat pasakojama, kad šiaudinių namų idėja gimė Amerikoje. XX amžiaus pradžioje juos statė imigrantai, suplūdę į kraštą ieškoti laimės. Namai buvo statomi laukuose iš šiaudų, likusių darbininkams nuėmus javų derlių. Teigiama, jog ir dabar, prabėgus šimtmečiui, dar yra išlikusių ne tik šiaudinių namų, bet ir mokyklų ar net šiaudinių bažnyčių.
Itin ekologiškų, santykinai nebrangių, šiltų namų ir šiais laikais statoma JAV, Kanadoje, Vokietijoje. Keletas tokių namų yra ir Lietuvoje. 150 kvadratinių metrų namą Upytėje ketinama pastatyti už 400 tūkst. litų.
Daiva BARONIENĖ
