Pageltus lapams, apima liūdesys, pritrūksta energijos – saulės šviesa ir šiluma lietuvių nelepina. Tačiau prieš pasinerdami į rudens melancholiją, susimąstykite – gal tas ruduo ne toks jau baisus? Gal jokios bėdos nėra, tik dangus griūva, kaip tam kiškiui ant uodegos?
Niūri nuotaika – ne liga
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė sako, kad prasta nuotaika greitai praeina, o depresija – liga, turinti jai būdingų bruožų.
„Depresija žmogus serga visais metų laikais. Tačiau tiesa, kad psichikos būklė gali dažniau pablogėti rudenį ir pavasarį. Natūralu, kad žmogus, kaip gamtos dalis, reaguoja į jos virsmus. Nedaug yra tokių, kurie mėgautųsi dargana“, – sako O.Davidonienė.
Kita vertus, klaidinga manyti, kad nuolat turime gerai jaustis ir džiaugtis. Anot gydytojos, jei žmogus būtų visada linksmas, nereaguotų į lietų ar pinigų trūkumą, jis būtų nesveikas. Natūralu išgyventi pyktį, liūdesį, gailestį – tada esi emociškai spalvinga, sveika asmenybė. Ruduo – tinkamas laikas kūrybai, pamąstymui, ramybei. To nereikia bijoti.
Kaltos cheminės medžiagos
Manoma, kad rudeninė depresija atsiranda dėl cheminių medžiagų seratonino ir melatonino, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, balanso pakitimų smegenyse. Seratoninas yra hormonas, atsakingas už gerą nuotaiką. Veikiant saulės šviesai, jo gamyba didėja. Melatoninas reguliuoja miego procesą organizme. Tamsoje jis gaminamas labai greitai, todėl mus apima mieguistumas.
Šviesoje melatonino gamyba lėtėja, todėl prašvitus ir pabundame. Kai sutrinka seratonino ir melatonino gamybos balansas organizme, susergame depresija. Rudeninė depresija yra plačiai paplitusi už poliarinio rato, maždaug 80 proc. ten gyvenančių žmonių ja serga.
Lemia ir genetinis paveldas
„Manau, lietuviai turi tokį genetinį paveldą: ašarų pakalnė, Marijos žemė, lietus Lietuvoj. Nuo seno esame linkę nešioti kryžių. Netgi per Nepriklausomybės šventę esame raginami susikaupti – kažkas pyksta, jei kaimynas linksminasi“, – šmaikštauja gydytoja psichiatrė.
Ji sako, kad depresija daugiau kankina moteris. Jos yra jautresnės, linkusios viską vertinti emocijomis, todėl dažniau reaguoja į gamtos kaitą ir aplinkos veiksnius. Moteris kankina pogimdyminė depresija, klimakteriniai negalavimai, PMS, lėtinio nuovargio sindromas, kuris atsiranda pervertinus savo jėgas. Nemokame savęs lepinti.
Jei praradote gyvenimo džiaugsmą
Kaip atskirti, kada liūdesys tampa liga? „Tikroji depresija tęsiasi ilgai, pakinta mąstymas ir elgesys. Depresija prasideda tada, kai slogutis yra lyg ir be priežasties – nei lyja, nei kas atsitiko žmogaus gyvenime, o liūdna ir tiek, – aiškina O.Davidonienė. – Jei bent dvi savaites kasdien jaučiatės prastai, prarandate gyvenimo džiaugsmą, apima mieguistumas, apatija, nerimas, reikėtų susirūpinti. Tačiau norint tiksliai diagnozuoti depresiją, reikia bent pusmečio. Dažnai depresijos pradžios žmonės nepastebi, ir neskiria pakankamai dėmesio jai gydyti. Neretai depresijos simptomai aplinkinių, o kartais ir paties sergančiojo yra siejami su valios trūkumu ar net tinginyste. Toks požiūris yra klaidingas, dėl jo dažnai uždelsiama gydymo pradžia. Nepamirškite, kad depresijos metu atsiranda savižudybės rizika.“
Depresija gali prasidėti bet kokiame amžiuje. Ryškiausi šios ligos simptomai – iš pažiūros visai natūralūs dalykai: padidėja potraukis saldumynams, sumažėja darbo motyvacija, sutrinka miegas ir galiausiai mėgstami dalykai neteikia džiaugsmo. Pasak Psichikos sveikatos centro direktorės, tik visas komplektas, o ne atskiri simptomai leidžia diagnozuoti depresiją.
Kaip gydytis nuo depresijos? „Tai gali pasakyti tik gydytojas, o pasveikti padeda ligonio įtaigumas ir pasitikėjimas“, – sako Ona Davidonienė. – Lengvos formos depresiją galima sėkmingai gydyti B grupės vitaminais, magniu, jonažole, valerijonu. Sunkesniais atvejais skiriami antidepresantai. Geresniam rezultatui pasiekti gydymas derinamas su psichoterapija.“
Kaip nesusirgti depresija
*
Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais.
*
Dėl nieko nekaltinkite savęs.
*
Nedarykite svarbių sprendimų: nemeskite studijų, darbo, nesiskirkite su sutuoktiniu.
*
Padovanokite sau dovaną, veikite ką nors malonaus. Tyrimai parodė, kad žiaurūs filmai vėlyvą rudenį gali dar labiau slėgti psichiką, tad geriau paskaitykite meilės romaną arba nueikite pasižiūrėti komedijos.
*
Užsiimkite kūrybine veikla: ką nors pasisiūkite, megzkite, pieškite ar gražinkite, švarinkite namus. Judėkite. Sakoma, niekas taip nepadeda dvasiai kaip fizinis darbas ar sportas.
*
Valgykite šokoladą. Pasigaminkite skanius pietus. Daugiau šiltų sriubų ir aštroko maisto. Gausus angliavandenių maistas kelia nuotaiką.
*
Savo aplinką ir drabužius paryškinkite sodriais šiltais tonais. Beje, raudona gali dirginti. Geriausiai tiks geltonas skėtis.
*
Nebijokite kreiptis į gydytoją.
*
Daugiau laiko praleiskite lauke šviesiu paros metu. Namuose galima naudoti dienos šviesos lempas. Sunkesniais atvejais naudojama fototerapija – gydymas stipriomis, dienos šviesą imituojančiomis lempomis.
Gydytoja Ona Davidonienė pataria:
*
Būkite atidūs ir draugiški sergančiam depresija artimajam, paguoskite, išklausykite.
*
Palaikykite draugiją, nusiveskite į teatrą ar pasivaikščioti.
*
Svarbu įvertinti, ar liga negresia savižudybe. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie ketinimą žudytis užkerta tam kelią.
Depresijos požymiai
*
Apima gilus liūdesys, neviltis.
*
Dingsta gyvenimo džiaugsmas, nebedžiugina jokia veikla.
*
Sumažėja arba padidėja apeti tas, svoris.
*
Sutrinka miegas – naktį kamuoja nemiga, dieną – mieguistumas.
*
Apima apatija, jaučiamas nuovargis.
*
Kūnas lyg sustingsta, sunku ką nors daryti.
*
Sunku sutelkti mintis, planuoti darbus.
*
Kankina baimė, nerimas, įtampa.
*
Padidėja dėmesys kasdieniams nereikšmingiems dalykams.
*
Apima menkavertiškumo jausmas: koneveiki ir peiki save, jautiesi nieko vertas. Kartais geriausia išeitis atrodo palikti šį pasaulį.
Loreta Glebavičiūtė
