2005–2014 m. audrų sukeltų žalų analizė rodo, kad labiausiai nuo gamtos stichijų nukentėjusių vietovių dešimtuką sudaro Klaipėdos ir Prienų rajonai, Kauno miestas ir rajonas, Varėnos rajonas, Klaipėdos miestas, Utenos, Šiaulių Panevėžio ir Šilutės rajonai. Šiose vietovėse per dešimt metų išmokos už nuostolius dėl audrų sudaro beveik 1,8 mln. eurų, t.y. apie 45 proc. visų žalų Lietuvoje, kurios iš viso siekia beveik 4 mln. eurų nuo 2004 metų.
Vasarą – 5 kartus daugiau audrų žalų
Specialistė Audronė Vaitkevičiūtė, daugiausia nuo audrų kenčia gyvenamieji namai, o nuostolingiausias šiuo požiūriu metų laikas yra vasara: „Žvelgdami į ilgametes tendencijas ir statistiką, pastebime, kad vasarą būstuose gamtinių stichijų sukeltų draudžiamųjų įvykių skaičius išauga 4–5 kartus, o vien audrų sukeltos žalos sudaro daugiau nei 80 procentų. Dažniausiai nuo vasaros audrų, škvalų ir uraganų nukenčia gyvenamieji namai – nuplėšiami stogai, aplaužomos apdailos detalės, apgriaunami kaminai. Turint omenyje, kad Lietuvoje apdraustas vos kas ketvirtas namų ūkis, praūžus smarkesnei audrai neapsidraudę gyventojai turi atstatinėti būstus savo lėšomis. Pagal mūsų turimus duomenis sudarytas pastarojo dešimtmečio audrų nuostolių žemėlapis parodo, kad rizikingiausiuose regionuose vidutinis audrų žalų nuostolis yra 15 proc. didesnis už Lietuvos vidurkį“, – sako A. Vaitkevičiūtė.
Pasak jos, didelius nuostolius didžiuosiuose miestuose bei Vakarų Lietuvoje lemia tankus šių vietovių apgyvendinimas, geografinės ypatybės – pajūris, ciklonų zonos, mikroklimatas. Didmiesčiai yra tankiausiai gyvenami, o ir draudžiami būstai yra didesni bei prabangesni. Tad praūžus vienai audrai, fiksuojama kur kas daugiau nuostolių. Įdomu tai, kad nuostolių dydis nepriklauso nuo miesto gyventojų skaičiaus. Pagal patirtas žalas didieji Lietuvos miestai išsidėsto taip: Kaunas, Klaipėda, Vilnius, Panevėžys, Šiauliai, kuriuose žala per dešimtmetį atitinkamai siekia 186 tūkst., 153 tūkst., 109 tūkst., 58 tūkst. ir 50 tūkst. eurų. Tai rodo, kad Kaune ir Klaipėdoje pasitaiko ne tik daugiau stipresnių audrų, bet ir tai, kad gyventojai vis dažniau apdraudžia savo būstą.
Iš viso per 2005–2014 m. kompanijos klientams dėl audrų žalų išmokėta beveik 4 mln. eurų, iš kurių trys ketvirtadaliai arba 3 mln. eurų išmokėta per pastaruosius penkerius metus. Tai liudija, kad pasitaiko vis daugiau stipresnių audrų, o ir gyventojai ima atrasti būsto draudimo poreikį bei svarbą. Vienas išskirtinių atvejų – Prienų rajonas, kuriame per dešimtmetį žalų užregistruota daugiausiai. Didžiausia įtaką tam turėjo 2010 m. audra, kurios bendras nuostolis siekė 220 tūkst. eurų.
Vidutinis nuostolis – 50 proc. didesnis
Daugiausiai nuostolių audros sukėlė 2010-aisiais – beveik 1 milijoną eurų, tai metais rugpjūtį siautė stiprus škvalas, labiausiai nuniokojęs Alytaus, Varėnos, Prienų, Kėdainių, Trakų, Kauno rajonus ir Kauno miestą. Vien šiose vietovėse padaryta žala siekė beveik 650 tūkst. eurų ir sudarė 67 proc. visų minėtų metų audrų nuostolių Lietuvoje. Praėjusiais metais daugiausiai nuostolių patyrė vilniečiai, jiems išmokėta 35,7 tūkst. eurų. Per 10 m. vidutinės audros žalos suma augo 50 procentų. Labiausiai tokią situaciją lėmė augusi nekilnojamojo turto atstatymo, taip pat būste naudojamo turto – baldų, technikos ir kt. – vertė.
Tarp dešimties mažiausiai nuostolių patyrusių vietovių yra Pakruojo, Širvintų, Akmenės rajonai, Utenos miestas, Druskininkų, Rietavo, Kazlų Rūdos, Visagino rajonai, Tauragės miestas. Čia už audrų padarytą žalą išmokėta kiek daugiau nei 47 tūkst. eurų arba 1,1 proc. visų Lietuvos išmokų per dešimt metų.
