Monika papasakojo apie draugystės su mada pradžią, kaip rengiasi kasdien, kas įkvepia ją pačią bei parodė stilingus, rudeniškus savo derinius.
- Kaip ir kada supratai, kad nori dirbti mados srityje? Kokios buvo tavo sąsajos su ja iki prekinio ženklo įkūrimo?
- Aistrą madai jaučiau labai seniai. Kai man buvo 17 metų, ir dar mokiausi mokykloje, pasirinkau mados ekonomikos ir vadybos studijas Milane, bet tuomet išėjo taip, kad išvažiavusi į Italiją, nesugebėjau suderinti mokslų ir darbo, tad studijas nutraukiau. Reikėjo ir dirbti dieną, ir studijuoti tuo pačiu metu, tad buvo per sunku. Grįžusi į Lietuvą pradėjau mokytis tarptautinio verslo ir komunikacijos bakalauro studijas, o pabaigusi studijas ir pradirbusi tarptautinėje farmacijos įmonėje, vis gi supratau, kad labai pasiilgau mados ir kūrybos. Norėjau grįžti būtent prie jos ir turėti daugiau kūrybines laisvės. Įstojau į Londono universitetą, kuriame mokiausi kostiumo dizaino.
- Ar besimokydama jau planavai, kad kursi savo prekinį ženklą?
- Nebuvo taip, kad tiksliai žinojau, ką noriu daryti, bet mintys, kad noriu ateitį sieti su mada, žinoma, buvo.
- Kaip vėliau kilo „Mas 924“ idėja?
- Ji kilo, nes pačiai trūko kūrybinės laisvės. Manau, kad gyvenime turi daryti tai kam jauti aistrą pats, nes tik tada gali pilnai įsijausti. Taip atsirado ir „Mas 924“. Vis ateidavau į kokią nors parduotuvę ir matydavau daiktus, kurie patikdavo, bet įsivaizduodavau, kad galima nuimti vieną ar kitą detalę, galbūt pakeisti spalvą ar medžiagos faktūrą. Man trūko laisvumo, galimybės pasidaryti kaip noriu.
- „Mas 924“ atsirado maždaug prieš metus. Kaip, tavo akimis, tau sekasi dabar?
- Vertinu sėkmę pagal tai kiek matau patenkintų mūsų klientų veidų. Visada vertinu jų atsiliepimus ir įsiklausau į pastabas ar poreikius, darau išvadas bei stengiuosi tobulėti. Kol kas, labai tikiuosi, kad nesame nuvylę klientų ir labai stengiamės visada išlaikyti gerą kokybę.
- Kaip įsivaizduoji žmogų, kuriam kuri?
- Įsivaizduoju, kad tai yra žmogus, kuris nori ir tikisi individualumo. Nemažai kuriu nuotakoms, o juk kiekviena iš mūsų nenori tokios pačios suknelės savo vestuvių dieną, tad ir bandome kiekvieną modelį sukurti būtent tam tikram žmogui. Mūsų klientai vertina unikalumą ir kūrybiškumą.
- Ar pati sąmoningai bandai formuoti kažkokį savo įvaizdį? Kaip kasdienybėje renkiesi drabužius, rytais nusprendi kaip tą dieną atrodysi?
- Nėra taip, kad specialiai jį formuočiau. Turiu savitą estetikos suvokimą ir skonį, tad viskas išeina tiesiog natūraliai. Apranga dažnai priklauso nuo nuotaikos ar progos, o kasdienybėje dažniausiai renkuosi gatvės stilių, žemakulnius batus, kerzus ar sportinę avalynę. Patogumo reikalauja mano darbas.
- Ar tau svarbūs aksesuarai?
- Man visada patiko, o šiuo metu ypač, aksesuarais apkrautos rankos, tad beveik visus papuošalus galite pamatyti ant jų - žiedus, apyrankes, laikrodį. Bet, vėl gi, viskas priklauso nuo nuotaikos ir aprangos. Jei, pavyzdžiui, ruošiuosi į šventę, kurioje ketinu vilkėti vakarinę suknelę, dažniausiai papuošalų nesinori išvis.
- Kūrei sceninius drabužius dainininkei Justei Arlauskaitei-Jazzu. Tau pačiai tai buvo nauja. Kaip sekėsi?
- Taip, kūrėme drabužius keliems koncertiniams turams ir toliau būsime atsakingi už jos būsimų koncertų įvaizdį. Šis darbas yra labai įdomus ir naujas iššūkis. Tiesa, jau turiu užsakymų kurti drabužius ir kitiems atlikėjams, bet kol kas nenoriu jų atskleisti. Sceniniai drabužiai visiškai skiriasi nuo tų, kurie dėvimi vakarėliuose, renginiuose ar kasdien, nes kiekvienas rūbas turi atrodyti gerai ir prie šviesų, ir iš tolo, būti susijęs, jeigu kuri dainininkui, su jo muzika ir charakteriu. Atlikėjas perteikia savo jausmus būtent scenoje, tad turi derėti viskas – ir žmogaus asmenybė, ir jo kuriamas menas.
- Kaip manai, koks yra charakteringiausias tavo asmenybės bruožas?
- Jausmingumas.
- Kokių žmonių stilius įkvepia tave pačią? Kuo žaviesi?
- Neturiu ikoniškų žmonių, nes visi yra tokie skirtingi, turi skirtingą skonį bei estetikos suvokimą. Kiekvieno žmogaus savitumas gali įkvėpti: ar senukas išsitraukęs seną skrybėlę ir rūkantis cigarą, ar maža mergaitė su gėlėta suknele – visi turi savo žavesį. Kiekvienas gyvenime sutiktas žmogus, kuris liko pastebėtas, tau daro įtaką ir nesvarbu ar tai būtų jo stilius, kalbėsena ar gyvenimo istorija. Labai smagu stebėti žmones – jie visi savaip įdomūs ir gali įkvėpti.
- Beskonybė – kas ji tavo akimis?
- Manau, kad beskonybė yra perdėtas puošnumas ne vietoje ir ne laiku. Grožis – paprastume. Labai svarbu, kad būtų harmonija tarp žmogaus vidaus ir išorės bei vietos, kurioje jis tuo metu yra bei ką veikia.
- Ar turi mėgstamiausią kostiumo istorijos laikotarpį, kuris tave inspiruoja labiausiai?
- Kiekvienas kostiumo istorijos laikotarpis turi savitą grožį. Juk kaip ir gyvenime – kiekvienas mūsų laikotarpis nukelia į dabartį ir po truputį kuria mūsų ateitį. Jeigu nebūtų tam tikros istorijos, nebūtume kur esame dabar. Nemėgstu kažko išskirti, nes vertinu visumą.
Parengė: Gabrielė Vaitkutė
