Apsilankę Hamburge, įsitikinome, jog miestai prie vandens turi savotiško žavesio, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Viena kompanijoje buvusi mergina vis klausė, o tai kur tas senamiestis? Nieko keisto, nes esame pripratę prie senų pastatų vaizdo, įvairiausių smailų bokštelių, kurie Hamburge kyšo iš už šalto betono horizontų it kokie dinozaurai. Daugumai senamiesčio pastatų čia tik keli dešimtmečiai.
Hamburgas keistas, kažkodėl labai keistas miestas. Gal dėl to, jog jame viskas itin preciziškai surikiuota pagal liniuotę. Na gal trūko žalių medžių, bet rudeninis vaizdas toks, tarsi žmonės čia kokie maži vabaliukai, o pastatai tiesiog įrėmina erdvę, kurioje jie juda. Platus upės kanalas, sakytum, kokia Venecija, tačiau čia jokių margaspalvių namukų, jokių pakrypusių langinių, o tik vokiškai išrikiuota gynybinė langų ir taisyklingo fasado pastatų eilė. Kartais net pakvipdavo savotiška militarizmo dvasia.
Gal praleidę Hamburge kelias dienas, būtume pakeitę savo nuomonę, tačiau ilgas pusdienis stebuklų nepadarė. Apsilankėme iš sename senamiestyje, net nežinau, kaip vadinasi ta miesto dalis, kur vyko kalėdinė mugė. Ten kiek laisviau, klegesys, muzika, minios perkančių įvairias smulkmenas, tačiau paėjus į jų šopinimosi kvartalą, nuo išsipusčiusių damų ir paltuotų vyru padvelkė įvairia parfumerija. Yra Hamburge ir elgetų, ir matyt blogai gyvenančių, tačiau gatvėmis keliaujančios, besišnekučiuojančios moterys su elegantiškais pirkinių maišiukais kiek iškreipia vaizdą.
Pasukę nuo kalėdinės mugės kiek tolėliau, priėję prie upės pamatėme nepakartojamą vaizdą – plūduriuojančią šventinę eglę su visomis jai degančiomis lemputėmis ir dekoracijomis. Išties gražu.
