Antradienio rytą švietimo ir mokslo ministras susitiko tradicinių pusryčių su šalies studentų atstovais. Susitikimo metu buvo pristatoma Lietuvos studentų sąjungos pozicijai dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo.
Akademinių pusryčių metu diskutuota apie Lietuvos studentų sąjungos, vienintelės organizacijos, nacionaliniu lygmeniu atstovaujančios studentų interesams, siūlymus, kaip tobulinti LR Mokslo ir studijų įstatymą. Studentų sąjungos atstovai pristatė poziciją dėl studijų kokybės užtikrinimo mechanizmų, studentiškų organizacijų veiklos ir galimybių, studentų paramos bei studijų finansavimo.
Praėjusią savaitę ministras užsiminė, kad atėjo nemokamų studijų tik „dėl diplomo“ pabaiga, mat laisvai rinktis valstybės finansuojamų studijas galės tik patys geriausi studentai, o vidutinius mokslo pasiekimus turintys jaunuoliai turės atsižvelgti į realų specialistų poreikį valstybiniame sektoriuje ir darbo rinkoje.
„Praėjusią savaitę patvirtinta švietimo strategija, radikalių pokyčių joje nėra, bet pabandytas rasti balansas tarp valstybės ir asmens norų“, – kalbėjo ministras ir pridūrė, kad toks pokytis truputį varžo studentų laisves. Vis dėlto, pasak jo, negalima eikvoti viešųjų finansų neatsakingai.
D. Pavalkis teigė, kad būtina apgalvoti keletą skirtingų mokėjimo už studijas modelių. Vienas iš variantų – tam tikras minimalus mokestis už mokslą visiems studentams, nepriklausomai nuo to, ką šie studijuoja. „Baisiausia, kai žmogus išeina iš aukštosios mokyklos ir neturi kur savęs padėti, mat ketverius metus jis būna atsimokęs, valstybės lėšos jo studijoms panaudotos, bet darbo rinkai jis nereikalingas“, – kalbėjo ministras.
Ministro teigimu, taip pat būtina atidžiau kontroliuoti studijų kainų reguliavimą, mat skirtumai skirtingose aukštosios mokyklose yra įspūdingi. Ministro teigimu, šiam sektoriui būtina valstybės reguliavimas ir tam tikra politinė valia. Anot politiko, šiandien Švietimo ir mokslo ministerija nežino, kur ir kiek universitetai išleidžia pinigų.
„Būtina įteisinti socialinį dialogą tarp aukštosios mokyklos administracijos ir valstybės“, – teigė ministras ir akcentavo, kad būtinas kontrolinis mechanizmas.
Ministro nuomone, būtina griežtinti ir priėmimo į aukštąsias mokyklas procesą bei nustatyti griežtesnę žemiausio stojamojo balo ribą. Anot politiko, kai kurios aukštosios mokyklos ją nustato tokią žemą, kad priimami neraštingi studentai.
