Pastarosiomis dienomis rublis išgyvena Rusijoje ne pačius geriausius laikus. Balandžio 13-ąją Rusijos centrinis bankas buvo nustatęs 82 rublių už 1 JAV dolerį kainą – dar sausio mėnesį buvo prašoma vos 67 rublių. Toks staigus net 20 proc. vertės kritimas išsyk atsiliepė mažmeninei prekybai – staiga išaugo technikos prekės, automobiliai.
Rublio vertė, lyginant su euru taip pat krito – pasiekė 90 rublių už 1 eurą lygį. Sausio mėnesį už vieną eurą rusai turėjo mokėti tik 73 rublius.
Dėl nusilpusios nacionalinės valiutos rusams teks mokėti daugiau už importuojamas prekes. Kainos išaugo vidutiniškai 8-10 proc. ar dar daugiau, rašoma Rusijos žiniasklaidoje. Pačios Rusijos ekonomistai pažymi, kad kalta dėl to ne tik kritusi rublio vertė, tačiau ir faktas, kad importas Rusijai pabrango Vakarų sankcijų. Prekių vis dar yra, tačiau jas jau sunkiau ir brangiau gauti.
Maža to, mažmeninės technikos kainos Rusijos parduotuvėse 2023-ųjų sausį jau buvo padidintos 10 proc., tad tai jau antrasis šiais metais augimas.
„Gazeta“ taip pažymima, kad šių metų pradžioje dėl tos pačios priežasties 10 proc. pabrango ir automobiliai.
Nepaisant to, kad Kremliaus atstovai nuolat aiškina, jog „doleriui atėjo galas“, dauguma sandorių su prekes į Rusiją eksportuojančiomis prekėmis sudaromi „tvirta valiuta“.
Rusijos valdžia pati sudarė tam idealias sąlygas, skatindama „paralelinį importą“ – prekybininkams leista importuoti draudžiamą į Rusiją įvežti produkciją per trečiąsias šalis, o tokiu atveju visi reikalauja dolerių arba eurų.
Rublio vertė krinta netgi nepaisant augančių naftos kainų, kurios paprastai padėdavo sustiprinti rublio stabilumą. Kremliaus finansų ministerija aiškina, kad „20 proc. nuvertėjimas yra normalus reiškinys“.
