Beveik 4 litai. Tokį mėnesinį karšto vandens skaitliuko mokestį trečiadienį patvirtino Vilniaus miesto taryba. Butų sostinėje – beveik 250 tūkst. Nustatyto mokesčio pagrįstumu opozicija abejoja: kai kurie jos atstovai nesupranta, kaip buvo paskaičiuota būtent tokia kaina.
Meras nėrėsi iš kailio
„Jei mes nepatvirtiname šito projekto, mes paliekame ankstesnį gyvatuko mokestį“, - pasipiktinusiems opozicijos atstovams ir nepaklusniems saviškiams rėžė Vilniaus miesto meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Vilius Navickas.
Vis dėlto vieno balso persvara abejonių keliantis sprendimas buvo priimtas. 3,8 lito (su PVM) sieksiantis mokestis butui įsigalios tada, kai karšto vandens tiekėjas, bendrovės „Icor“ (buvusi Rubicon group“) valdoma "Vilnaus energija" jūsų bute pastatys naują karšto vandens skaitliuką.
Į šią kainą, kaip skelbiama, įskaičiuotos skaitiklio pirkimo, montavimo, priežiūros ir remonto išlaidos, o mokesčio prireikė įgyvendinant naująjį Šilumos ūkio įstatymą. Aiškinama, kad atsiradus naujam skaitiklio mokesčiui, „gyvatuko“ mokestis taps „stabiliu“: esą nuo šiol nuostoliai taps ne pačių gyventojų, o bendrovės problema.
Nesupranta, kaip paskaičiuota kaina
Skelbiama, kad iki 2012 metų Vilniuje karšto vandens tiekėjas įrengs per 200 tūkst. skaitiliukų, vien jų įrengimas esą atsieis 23 mln. litų.
Beveik 4 litų per mėnesį kainą kai kuriems opozicijos atstovams pasirodė nepriimtina ir per didelė. Be to, neaišku, kaip ji buvo paskaičiuota.
„Pateikti tik „Vilniaus energijos“ paskaičiavimai, kuriuos mūsų departamentas ar skyrius perskaičiavo kitaip ir truputį sumažino. Aš neabejoju, kad tai yra skaičiuotina kaina. Todėl pasisakau prieš projektą, ir prašau kad tas įkainis butų pagrįstos realiomis kainomis“, - piktinosi iš valdančiosios koalicijos pasitraukusios Liberalų sąjūdžio partijos atstovas Arūnas Štaras.
„Skaitiklis – bendrovės nuosavybė, bet už juos sumokėsime mes. Kodėl, kai pats karšto vandens tiekėjas turi atlikti skaitiklių patikrą ir remontą? Ir kodėl jie kreipiasi į banką ir apkrauna gyventojus palūkanomis? O kur dar nuosavybės klausimas? Kas nutiks, jeigu „Vilniaus energija“ nebebus karšto vandens tiekėju, bet skaitikliai bus jos turtas?“, - kalbėjo „Fronto“ partijos atstovas Olegas Gluchovas.
Apetitas augo bevalgant
Daugiabučių namų gyventojai iki gegužės 1 dienos turi pasirinkti karšto vandens tiekėją, primena „Balsas.lt“. Ką reiškia šis pasirinkimas – sveiku protu suvokti būtų sunku. Lietuvos teismai daugybėje bylų suformavo aiškią praktiką, pagal kurią karšto vandens tiekėju laikomas ne kas kitas, o šilumos tiekėjas. Tai logiška, nes geriamasis vanduo name pašildomas tais pačiais įrengimais kaip ir šildomas butas.
Taigi tiekėjas jau ilgą laiką tiesiog yra, o jokių tarpininkų, tikra to žodžio prasme, čia negali būti. Ne žmonių kalba surašytas „pasirinkimo“ anketas gaunantys žmonės garantuotai pasirinks tą pačią „Vilniaus energiją“. Jei nesirinks nieko, vis tiek bus „Vilniaus energija“, kuri save dar paskelbia ir tarpininku.
„Balsas.lt“ jau rašė, jog už šį „tarpininkavimą“ verslininkai nori naudos. Visai menkutės – milijonas šen ar ten. Per naują abonentinį mokestį. Pasak J. Imbraso, pataisius Šilumos ūkio įstatymą, kam labai priešinosi dabar kitaip pasivadinę „rubikonininkai“, tiekėjas turės prisiimti atsakomybę, bet už tai, kas seniai teisėtai priklauso daryti, dar nori milijonų.
„Iškilo kainos klausimas. Mūsų nuomone, 4 litai nuo buto yra pati aukščiausia riba, kiek reikia norint administruoti apskaitos prietaisus. Bet kur tau. Ponai iškart ėmėsi siuntinėti popieriukus, kad reikia rinkti ne mažiau kaip 6 litų abonentinį mokestį. O juk butų sostinėje apie 250 tūkstančių“, − kalbėjo J. Imbrasas.
Ta proga lieka pastebėti tik vieną keistą dalyką – daugybę metų baisiais nuostoliais dėl karšto vandens vogimo besiskundžiantys dabar jau neva „nebe „Rubicono“ verslininkai, kuriuos taip skriaudžia ir į baisų nuostolį varo prievolė patiems susimokėti už savo apskaitą, iš Vilniaus nesinešdina. VŠT nuomos sutartis turi baigtis tik 2017 metais, tačiau dar nesibaigus šiam terminui visos Vilnių valdančios partijų frakcijos skuba ją pratęsti dar porai dešimtmečių.
Seimo narys K. Masiulis įsitikinęs, kad taip ir bus. „Na, pasiderės jie ten už uždarų durų, padarys ponai verslininkui miestui kokią nuolaidą mokyklų šildymui ar pažadės neskubėti išsireikalauti skolų ir viskas bus puiku – važiuosime toliau“, − sakė politikas.
