Ar įsivaizduojate miestą, kuriame visi pastatai nudažyti rožine spalva? O gal lengviau įsivaizduoti visus pastatus žydros spalvos? O gal auksinės? Jei sunku įsivaizduoti ir norite pamatyti gyvai, keliaukite į Radžastaną ir aplankykite Jaipur, Jodhpur ir Jaiselmer. Kiekvienas jų dažniau vadinamas ne savo vardu, o ta spalva, kuri vyrauja jų architektūroje. Jaipur – pink city, Jodhpur – blue city, Jaiselmer – golden city. Visi miestai spalvoti, net jų pavadinimai prasideda ta pačia raide. Tačiau jų istorijos skirtingos.
Skaityti tinklaraštį apie lietuvių nuotykius Indijoje.
PINK CITY
Jaipur karališkas miestas, tai Radžastano sostinė ir dabartinio maharadžos rezidencija. 1876 m. maharadžos Ram Singh liepimu visi senamiesčio pastatai buvo nudažyti svetingumą simbolizuojančia rožine spalva. Šitaip norėta pamaloninti į svečius atvykstantį Velso princą. Vėliau tapusį Karaliumi Edward'u VII. Nuo tų laikų iki šiol pastatai dažomi “ružavai".
Miestas įdomus istoriškai, tačiau aplankius karalių rūmus, Jantar Mantar observatoriją ir kelis kitus objektus dar tą pačią dieną norisi ištrūkti iš jo. Nes kaip ir visos sostinės bei didmiesčiai slegia žmonių, taršos ir prekybos tirštumu. Tad jei tik galėsite bandykite apsistoti maždaug 11 km nuo Jaipur esančiame Amber miestelyje. Tai kaimas prie didžiulio ir įspūdingo Amber forto. Jis vertas atskiros istorijos, todėl čia neišsiplėsiu. Nepagalvokite, kad forto ir miestelio pavadinimas turi ką nors bendro su gintaru, tai tik sutapimas su anglišku žodžiu. Be to šis pavadinimas tariamas be 'b' raidės, t.y Amer. Tame miestuke nėra viešbučių, bet mano sutiktas gidas mielai siūlėsi apgyvendinti pas save namuose. Gal ir jums pasiseks. Ir dar vienas patarimas. Iš Jaipur iki Amber ir atgal labai dažnai važinėja maršrutiniai autobusai vos už kelias rupijas. Tad nepasiduokit taksistų ir rikšininkų siūlymams jus „nebrangiai" nuvežti.
BLUE CITY
Tai antrasis pagal dydį Radžastano miestas. Kodėl namai jame dažomi žydra spalva vienos aiškios istorijos nėra. Anksčiau taip žymėdavo šventikų, Indijoje vadinamų Brahmin'ų, namus. Veliau šią tradicija perėmė ir paprasti mirtingieji. Manoma, kad ši švytinti žydra spalva taip pat atbaido nepageidaujamus vabzdžius.
Mieste ant kalno stovi galingas Meherangarh fortas. Ilgai nuo jo dairiausi po užburiančius miesto mėlynus tolius. Bandžiau sau atsakyti kaip, kodėl viskas mėlyna. Po to patraukiau lankyti jau n-tojo forto mano kelioneje. Ir čia trūko mano kantrybė. Vos tik peržengęs muziejaus slenkstį supratau, kad nebeturiu jėgu ilgas valandas vaikščioti ir žiūrėti prabangias menias su gausybe eksponatų. Apsisukau ir nuėjau į miestą. Ten kantrybė jai ne trūko, bet nutrūko dėl įkyrių prekeivių ir kitų prašytojų/ siūlytojų. Užsidariau viešbutyje, tiksliau įsitaisiau terasoje ant stogo. Megavausi forto vaizdu iš toli, išbandžiau visą meniu ir apie keliautojų vargus ir džiaugsmus Indijoje iki vėlumos kalbėjausi su kitais keliautojais.
Nors ir mažai kuo turiu pasidalinti iš Jodhpur, bet pamatyti tuos mėlius gyvai tikrai verta. Jokia nuotrauka to neperteiks.
GOLDEN CITY
Praktiškai Pakistano pasienis. Iki čia netrumpa kelionė traukiniu, kuri nelepino vaizdais už lango. Aplinkui vien tik dykumos. Ir staiga iš niekus išnyra jis, Jaiselmer, dykumų auksinis miestas. Viskas pastatyta iš smėlio. Na iš tokio smėlio spalvos akmens, kuris saulėję spindi kaip auksas. Tai dar vienas miestas su fortu. Bet šį kartą jis kitoks ir labai mielas. Tai gyvenamas fortas. Apsuptas aukštos sienos su 99 bastionais ir išraižytas siauromis gatvelėmis. Pilnas įspūdingos juvelyriškos architektūros. Labiausiai man patiko čia esanti Jain šventykla. Tai nedidelis miestas, todėl miela jame pasibūti. Čia tvyro keistas jausmas: esi dykumos viduryje, bet tuo pačiu ir prekybinių kelių sankryžoje. Pro čia senovėje traukdavo prekybiniai kupranugarių karavanai iš Indijos į centrinę aziją.
Praktiškai visi čia atvyksta ne tik pasigrožėti fortu, bet ir patirti kupranugarių safarį, pamatyti didžiules smėlio kopas dykumoje ir pasigrožėti žvaigždėčiausiu dangumi naktį.
Eligijus Kajieta
