Šaunių raitelių ir raudo arklio iš „Lėlės“ teatro lydimas mugės kvieslys kvietė užsukti ir pasiturinčius bajorus, ir paskutinius valkatas, ir vietos miestelėnus, ir iš svečių šalių atvykusius, įvairių tikėjimų išpažinėjus, senus ir jaunus, vyrus, moteris ir vaikus. Tik šiukštu kam nors mugėje būti susiraukusiam ar kuo nepatenkintam - tuoj prisistatys budelis ir jau bausis nerti virvę tokiam susiraukėliui.
Kitas senojo miesto budelis - sunkiu kirviu ant peties nešinas ir Eltos korespondentės pakalbintas sakė žiauriausiai baudžiąs žmogžudžius, nepagailintis ir vagių bei melagių, o svetimoteriautojus ir svetimų vyrų besigviešiančias moteriškes tik rišąs prie gėdos stulpo, kur svetimavimas kaitriai saulutei kaitinant spėriai iš galvos išgaruojąs.
Išalkusiųjų vaikštinėtojų akį mugėje traukia pačios tikriausios ruginės duonos, maišytos tik su šulinio vandeniu ir jūros druska, kepalai ir dar natūraliai užraugtos tešlos ąžuoliniai kubilai bei greta pūpsanti neįprastos formos molinė krosnis. Pasisotinę jau dairėsi į amatininkus, mielai pamokančius, kaip iškaršti vilną ir nusivelti šiltus veltinukus, suminti, iššukuoti ir suverpti linų sruogas, nusiausti ir nusipinti margaspalves juostas. Žvilgsniai krypsta ir į molinius puodus, riestus žalvarinius žiedus, pintines, ausys gaudo žinias apie senovinį lietuviškų žvėrelių kailių išdirbimą, o rankos taip ir tiesiasi pačiupinėti išdirbtas odas, kurioms rauginti seniau naudota gražų atspalvį suteikianti eglių žievė.
Mugėje demonstruojama ir mokoma auksakalių, siuvėjų, audėjų, batsiuvių, odminių, stalių, kubilių, puodžių, stiklo ir vitražo, kalvių, knygrišių, senosios medicinos, maisto gamybos, žvakių liejimo, muilo gamybos, aludarių ir kitų amatų.
Mugėje skamba XV-XVI a. Vakarų Europos muzika, o senovinių šokių bus galima patiems pasimokyti. Vilniaus teatras „Lėlė“ rodys Algio Mikučio spektaklį „Pasaka apie vėžliuką“, brolija „Viduramžių pasiuntiniai“ pristatys XVII a. karybos meną, visus norinčius įtrauks amatų konkursai ir viduramžių žaidimai. Vakare Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muziką atliks senosios muzikos ansambliai iš Lietuvos ir Baltarusijos.
Šeštadienį šventinius renginius Rotušės aikštėje tęs lėlių teatro „Avilys“ spektakliai „Pagrandukas“ ir „Princesė ir Kiauliaganys“, patyrę knygrišiai pristatys knygų įrišimų rekonstrukcijas iš LDK valdovų ir didikų bibliotekų rinkinių. Ir antrąją Šv. Baltramiejaus mugės dieną netrūks senųjų šokių ir muzikos.
Šv. Baltramiejaus mugė Vilniuje ketvirtą kartą vyksta atgaivinant Renesanso epochos miesto amatus, menus ir cechų tradicijas. Šių metų mugė skirta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos 1387 m. Merkinėje išduotos privilegijos, kuria Vilniaus miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, 625-osioms metinėms.
1495 m. Šv. Baltramiejaus dienos (rugpjūčio 24-osios) išvakarėse Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino pirmojo LDK cecho statutą - Vilniaus auksakalių cechui buvo suteikta valdovo privilegija. Nuo tada rugpjūčio 24-oji Vilniaus amatininkams tapo atmintina diena - būtent tą dieną vykdavo svarbiausios cechų iškilmės.
