Šiemet sausio ir vasario mėnesiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Lietuvoje užregistravo 24 virusinių žarnyno infekcijų protrūkius. Pernai per visus metus buvo užfiksuota 40 rotavirusinių infekcijų protrūkių, iš kurių 15 – sausio ir vasario mėnesiais.
Pasak Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininko Vaidoto Urbono, rotavirusinės infekcijos pasireiškia sezoniškai – šiuo metu kaip tik fiksuojamas sergamumo pikas.
„Šaltuoju metų laiku daugiau būname patalpose, mažiau išeiname į lauką, todėl susikaupia didesnė virusų koncentracija. Svarbu ir žmogaus imunitetas, kiek jis atsparus kovoti su infekcija“, – sako gydytojas.
Pasak V.Urbono, susirgimų rotavirusine infekcija dažnumui įtakos turi ir amžius. „Dažniausiai serga maži vaikai iki trejų metų, – pastebi gydytojas. – Vyresni rotavirusinėmis infekcijomis serga rečiau ir lengviau, tačiau ir jiems pasitaiko sunkių atvejų“.
Saugantis rotavirusinių infekcijų didžiausią dėmesį reikia skirti higienai. Taip pat svarbus bendras organizmo atsparumas – skrandžio rūgštingumas, imuninės sistemos stiprumas. Didesnę riziką susirgti žarnyno infekcijomis turi išsekę vaikai ir suaugusieji, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis, jiems liga gali pasireikšti sunkesne forma.
„Veiksminga rotavirusinių infekcijų profilaktikos priemonė – gerosios pieno rūgšties bakterijos, vadinamieji probiotikai. Jos padeda ir susirgus – vartojant probiotikus viduriuojama vidutiniškai viena diena trumpiau“, – sako V.Urbonas.
Viduriuojantiems vaikams buvo skiriamos kapsulės ir pieno produktai, papildyti Lactobacillus rhamnosus GG. Greičiausiai pasveiko vaikai, kurie vartojo pieno produktus su šiuo probiotiku (Guarino et al, 1997)
Tyrinėdami probiotikų veiksmingumą sergant virusinėmis žarnyno infekcijomis mokslininkai yra atlikę daug tyrimų visame pasaulyje. Daugiausia tyrimų atlikta su probiotinėmis bakterijomis Lactobacillus rhamnosus GG (LGG®). Paaiškėjo, kad šie probiotikai reikšmingai sumažina ūmaus viduriavimo trukmę. Gydant vaikus ligonininėje viduriavimas sutrumpėdavo vidutiniškai 1-2 dienomis, namuose – iki 3 dienų, palyginti su tais vaikais, kuriems nebūdavo skiriami probiotikai Lactobacillus rhamnosus GG.
Pasak V.Urbono, probiotikus tikslinga pradėti vartoti vos tik prasideda viduriavimas. Kaip pagalbinė priemonė jie skiriami ir ligoninėse Lietuvoje, gydant užsikrėtusiuosius virusinėmis žarnyno infekcijomis.
„Gerosios bakterijos efektyvios ir šių susirgimų profilaktikai“, – pastebi gydytojas. Pavyzdžiui, yra atliktas tyrimas vaikams, kurie į ligonines būdavo paguldomi dėl kitų susirgimų.Tyrimas parodė, kad rizika, jog toks vaikas patekęs į ligoninėje esančią didesnę virusų koncentraciją susirgs ūmia diarėja yra 80 proc. mažesnė, jei profilaktiškai vartojamos bakterijos Lactobacillus rhamnosus GG.
Pasak V.Urbono, taip yra todėl, kad probiotikai žmogaus organizmui turi dvejopą poveikį: trofinį ir imuninį. Trofinis probiotikų veikimas tas, kad probiotikai išskiria trumpos grandinės riebalų rūgštis, jos yra svarbi energetinė medžiaga storosios ir plonosios žarnos ląstelėms, kad jos galėtų gerai funkcionuoti.
Imuninis veikimas pasireiškia tuo, kad probiotikai skatina žmogaus imunines ląsteles gaminti medžiagas, kurios slopina virusų dauginimąsi ir palengvina jų pašalinimą iš organizmo. Reguliariai vartojant probiotikus, jie patys prisitvirtina prie žarnyno epitelio ląstelių ir neleidžia prisikabinti ligų sukėlėjams, taip apsaugodami nuo susirgimo.
Pasak V.Urbono, profilaktiškai nuo rotavirusinių infekcijų taip pat galima pasiskiepyti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas rotavirusinėmis infekcijomis turi tendenciją didėti – paskutiniais metais kasmet užregistruojama 3-4 tūkstančiai šios infekcijos atvejų. Rotavirusinės infekcijos protrūkiai vidutiniškai sudaro apie trečdalį visų žarnyno infekcinių ligų protrūkių.
