Pirmas pavojaus signalas – aukštas žmogaus kraujospūdis. Jį gali lemti pačios įvairiausios priežastys, tačiau, pasak kardiologo, VU profesoriaus, Skubios medicinos centro vadovo Prano Šerpyčio, viena dažniausių – stresas. „Didelis stresas gali sukelti miokardo infarktą, taip pat gali būti arterinio kraujo pakilimo priežastimi“, – sako P. Šerpytis.
Negydomas kraujospūdis aukų per daug nesirenka – prieš pusketvirtų metų legendinį krepšininką Arvydą Sabonį parklupdė miokardo infarktas. Laimei, ši istorija baigėsi laimingai. Jeigu ištiktajam miokardo infarkto skubiai nesuteikiama pagalba, tai baigiasi liūdnai. Ir visai nesvarbu, ar tu legendinis Arvydas Sabonis, ar tiesiog Arvydas iš Kauno.
Infarktą patyręs kaunietis Arvydas sako gimęs po laiminga žvaigžde. „Mane ištiko klinikinė mirtis, tačiau to aš jau neatsimenu, – medicinos laidai „Diagnozė: viltis“ pasakoja vyras. –Atsibudau greitosios automobilyje, man dėjo deguonies kaukę. Operacinė jau buvo paruošta, manęs laukė. Man pasisekė – gimiau antrą kartą.“
Per metus Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 24 000 žmonių. Arvydas ne vienintelis pasakoja laimingai pasibaigusią istoriją. Lietuvoje maždaug milijono žmonių kraujospūdis yra padidėjęs. Šį pavojingą reiškinį lemia kraujagyslių susiaurėjimas, kuris galiausiai gali lemti labai liūdną diagnozę – infarktas.
Aukšto kraujospūdžio problema vargina ir žinomą dainininką Aleksandrą Ivanauską, kurį gerbėjai žino kaip Farą iš legendinės grupės „Rondo“. Koncertų maratonas, nesveikas maistas, antsvoris, perkrauta dienotvarkė lėmė labai rimtas sveikatos problemas.
„Tyrimai buvo negeri ir teko pradėti galvoti apie tai, kad sveikata gali visiškai pablogėti – gali prasidėti skausmai ir įvairios pasekmės, jeigu nepradėsiu keistis“, – sako dainininkas. Galiausiai A. Ivanauskui iškilo grėsmė daugiau niekada nebeužlipti ant scenos. Dainininkui teko keisti gyvenimo būdą ir kiekvieną dieną vartoti vaistus.
Ne taip laimingai istorija pasibaigė karjeros aukštumų siekusiam galiūnui Vilmantui Bliujui, kurį infarktas ištiko varžybų metu. „Tą akimirką, kai sužinojau, kad man infarktas, ir išgirdau žodžius, kad mano karjera baigta, buvo siaubinga, – medicinos laidai „Diagnozė: viltis“ atvirauja galiūnas. – Atrodė, kad pasaulis sugriuvo. Sunku net apsakyti žodžiais… Liko tik tuštuma ir tamsuma.“ Vilmantas neslepia, kad jį buvo apnikusios juodžiausios mintys, tačiau iš tamsos jį po truputį ištraukė draugė. Infarktą perspektyvus sportininkas patyrė būdamas vos dvidešimt penkerių. Galbūt, parinkus tinkamus vaistus nuo aukšto kraujospūdžio ir jį gydžius, istorija būtų pasisukusi kita linkme?
Kardiologas P. Šerpytis pasakoja: „Patirti infarktą yra didelė rizika darbingo amžiaus žmonėms. Ypač tiems, kurie turi padidėjusį kraujospūdį. Jie infarktą patiria šešis kartus dažniau, jeigu kraujospūdžio negydo. Įvykus infarktui gelbėja ne tik kraujagyslės atvėrimas specialiais zondais, bet ir krešulius tirpdantys vaistai, kurių turi kiekviena ligoninė. Mes turime specialius vaistus, tačiau jie nėra pakankamai prieinami Lietuvoje. Tikiuosi, kad artimiausiu metu reikalai pagerės.“
Labai svarbus faktorius parenkant vaistus pacientui – genetika. Naujausios technologijos leidžia parinkti kone idealų vaistą konkrečiam žmogui. Tačiau Lietuvoje nėra šios milijonus taupančios technologijos, todėl pacientai tampa lyg bandomaisiais triušiais, kol medikas atitaiko reikiamus vaistus. Jaudinančias istorijas apie aukšto kraujospūdžio palaužtus žmones, naujų technologijų stoką medicinos įstaigose ir apie pražūstančias sportines viltis išgirsite jau rytoj, šeštadienį, 11.00 val. medicinos laidoje „Diagnozė: viltis“ per TV3 televiziją.
