Pirmadienį Vyriausybės pasitarime ministrų kabineto, policijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nutarė, kad būtina panaikinti sostinės čigonų taborą bei pranešė sėsiantys rengti tarpinstitucinį romų integracijos planą, siekiant ne tik eliminuoti narkotikų prekybos, platinimo problemą, bet padėti įsilieti romams į visuomenę.
Valdžios atstovai užsiminė apie prioritetą ketinantys skirti tabore gyvenantiems vaikams, tabore besilankantiems narkotikus vartojantiems asmenims, prabilta ir apie nelegalių statinių tabore griovimą. Vis dėlto, apie konkrečius veiksmus dar nekalbama.
Ką apie šiuos valdžios planus mano romų atstovai? Apie tai – portalo tv3.lt interviu su Romų integracijos namų pirmininke B. Karveliene.
Vyriausybė iš esmė nutarė panaikinti Vilniaus romų taborą. Kaip vertinate šį sprendimą? Ar tai padės paspartinti romų integracijos procesą?
Yra tabore daug romų, kurie ten gyvena, bet tikrai norėtų gyventi nuo tos gyvenvietės daug toliau ir atskirai nuo kitų romų. Žmonės tikrai norėtų dirbti ir gauti išsilavinimą. Aš manau, kad gal būtų ir neblogai (panaikinti Vilniaus romų taborą – tv3.lt), nes ten yra skirtingų žmonių iš skirtingų grupių, skirtingo amžiaus. Būtų neblogai, bet, jei jie gautų, pavyzdžiui, socialinius būstus ar turėtų galimybę išsinuomoti būstą, tai pirma reikia suprasti, kad žmonės yra visiškai nemotyvuoti ir jiems reikia darbo, į darbą, aišku, pas mus visuomenėje romų niekas nenori priimti, nes nėra pasitikėjimo ir jų bijo.
Labai liūdna ir blogai. Su tuo kovoju jau 12 metų. Per tą laiką pagaliau suradau žmones, kurie manimi pasitiki, leidžia dirbti, nediskriminuoja, bet iki šiol, kadangi dirbu su žmonėmis, ateina ir į akis rėžia: „tu, čigone, neturėtum dirbti“.
Jeigu žmonės imtų romais pasitikėti, juos motyvuoti dirbti, o ne tiesiog varinėti, tai aš manau, kad kitoks rezultatas būtų, nes, jeigu nepriima į darbą vieną, kitą kartą ir žmogus nėra motyvuotas, tai toliau jis neis ieškoti dar kažko. Aš buvau motyvuota, tai mėginau toliau ieškoti, nors ir buvo uždarytos durys. O jie yra tokie žmonės, kad „ai, vis tiek niekas nepriims“ ir toliau nebeieško darbo, tai kas belieka? Valkatauti.
Kaip supratau, Jūs susidūrėte su situacija, kad Jūsų į darbą nepriėmė vien dėl to, jo esate romų tautybės?
Aš esu pusiau romė, bet dažniausiai visiems čigonė yra čigonė. Aš atsimenu, kai 2004 metais ėjau pirmą kartą darbintis ir man tiesiai šviesiai prekybos centre pasakė – čigonų nepriimsime. Nors aš buvau ne taip, kaip visi romai apsirengusi, kultūringai. Ir daug metų taip buvo.
Kaip galvojate, su kuo yra susijęs toks priešiškumas romams? Ar taip yra dėl tabore paplitusios narkotikų problemos?
Žiniasklaida apie mus dažniausiai skelbia tą patį – apie Kirtimus, apie taborą, apie narkotikus. Žiniasklaida nemato kitų romų, o tik skandalus. Tikrai yra romų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, yra romų, kurie įmonėms vadovauja ir puikiai jiems sekasi.
Yra ir kitų tautybių žmonės, kurie vagia parduotuvėse ir ne visi tabore gyvenantys romai pardavinėja narkotikus. Yra daug romų, kurie nori dirbti, kurie verčiasi metalo laužu, kurie dirba krovėjais, statybose, važinėja dirbti į Angliją.
Kodėl nematomi kiti žmonės, kurie pardavinėja narkotikus? Kodėl matomas tik taboras? Nors aš nesikišu į kriminalistų darbą, bet nemanau, kad romai patys sugalvojo tuos narkotikus. Manau, kad jie skolon dirba, o ne dėl duonos kąsnio, nes tas žmogus, kuris dirba ir gerai uždirba, tikrai nebadaus.
Kalbant apie Vilniaus romų taboro išskaidymą, tokiu būdu siekiama išspręsti ir narkotikų vartojimo, platinimo problemą. Ar, Jūsų manymu, tai yra tinkamas kelias?
Aš nežinau, ar būtų išspręstos tos problemos. Aš manau, kad tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus, nuo kiekvienos šeimos.
Aš galiu tik garantuoti dėl savo giminių, kurie tikrai nori išeiti. Man sunku žiūrėti, kaip jie ten gyvena. Man gaila tų vaikų, nes ten nėra nei vandens, nei šviesos, namų darbų nėra, kaip ruošti. Man sunku žiūrėti į tuos žmones, kurie nėra kalti ir gyvena tokiose sąlygose, negalėdami nei įsidarbinti, nei išsilavinimą gauti, nes kai romų vaikai ateina į mokyklą jie yra diskriminuojami. Kam reikia mokyti čigonų vaiką, jeigu jam vis tiek to išsilavinimo nereikia? Taip gal negalvoja pedagogai, bet tokios nuomonės yra aukštesnes pareigas mokyklose užimantys žmonės.
O kokiu būdu yra diskriminuojami romų vaikai mokyklose?
Aš pati beveik 3 metus dirbau socialine darbuotoja, pedagogo asistente, dirbau su romų vaikais ir žinau, kad jiems nebuvo užduodami namų darbai. Pavyzdžiui, jeigu vaikas yra trečiokas ar ketvirtokas, tai iš vadovėlių jis nėra mokomas, o visą laiką kažką spalvina arba pirmos klases programą jam pritaiko. O vėliau vaikas automatiškai perkeliamas į aukštesnę klasę, nors jis nemoka nė vienos raidės.
Romų atstovai anksčiau yra ne kartą užsiminę, kad egzistuoja tam tikras užburtas ratas, kai į darbą nepriimti romai grįžta į taborą ir užsiima nelegalia veikla. Ar tai yra tiesa?
Taip, yra uždaras ratas. Jie nemato kitos išeities, kaip toliau gyventi, nes, jeigu ir bando žmogus kažką daryti, jį vis nuleidžia į apačią. Nes egzistuoja stereotipai, diskriminacija. Aišku, yra žmonių, kurie nori padėti romus įdarbinti, padėti įgyti išsilavinimą, bet mažai tokių kol kas yra.
Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai prabilo apie tarpinstitucinį romų integracijos planą...
Aš apie tą planą jau daugiau negu 20 metų girdžiu, jau daugiau negu 20 metų girdžiu, kad nebebus to taboro, kad bus kitaip, bet niekas nesikeičia. Čia tiesiog yra mėginimas parodyti, kad jie kažką daro, o jie nieko nedaro. Nemanau, kad ir dabar kažkas pasikeis.
Kokių priemonių, Jūsų manymu, tada reikėtų imtis, siekiant efektyvios romų integracijos į visuomenę?
Visų pirma, reikia motyvuoti romus dirbti, paaiškinti, kas yra darbas, kad jie žinotų, jog reikia keltis į darbą 6 ar 7 valandą ryto, kad jau 8 valandą reikia būti darbe, paaiškinti, kaip reikia, pavyzdžiui, taupyti uždirbtus pinigus, pamokyti, kaip reikia prisižiūrėti, asmeninės higienos. Reikia žmones motyvuoti, kad jie leistų vaikus į mokyklų, o ne varyti, stumdyti tiesiog. Jie juk nežino, kuri vesti vaikus, kada vesti, kada paimti iš mokyklos. Jei to nežino, nes yra ne tik neišsilavinę, bet ir tos pačios lietuvių kalbos nemoka.
Aš galvoju, kad turėtų būti socialiniai darbuotojai, kurie galėtų dirbti su kiekviena romų šeima atskirai, ją motyvuoti integruotis, nes jie nieko nežino, jie, tarkime, nesuvokia, ką reiškia teatras.
Dėkoju už pokalbį.
