Romos panteono kupole esanti didžiulė 9 metrų skylė jau daugybę amžių glumino mokslininkus. Dabar istorikai pateikė intriguojantį paaiškinimą.
Anot jų, tai saulės laikrodis, turintis apšviesti svarbiomis progomis į panteoną įžengiantį imperatorių, rašo britų „Daily Mail“.
Ši anga yra vienintelis natūralios šviesos šaltinis 2 tūkst. metų senumo statinyje. Tačiau pro ją patenka ir lietus, taigi grindyse yra mažos skylutės, tarnaujančios kaip drenažas.
Ekspertai nustatė, kad pro skylę vienintelis vidų nušviečiantis saulės šviesos spindulys patenka per kovo ir rugsėjo lygiadienius bei balandžio 21-ąją – dieną, kurią, kaip teigiama, buvo įkurta Roma.
„Apie panteono vaidmenį mažai žinoma, o jo paskirtis vis dar lieka neaiški, nors mes manome, kad saulė šiame statinyje vaidiną svarbų vaidmenį“, – teigė profesorius Giulio Magli iš Milano politechnikos universiteto.
„Savo išvadas padarėme studijuodami kitus romėnų paminklus mieste, tarp jų – Domus Aurea, žinomą kaip imperatoriaus Nerono Auksinį namą, kuriame taip pat yra panašus kupolo formos stogas.
„Senovės Romos laikotarpiu Saulė ir laikas buvo architektūriškai susiję ir buvo naudojami kaip kosmologinis kelrodis. Imperatoriaus užliejimas saulės šviesa turėjo sukelti jaudinantį efektą ir pakylėti jį iki dievo statuso“, – pasakojo mokslininkas.
Anot jo, tyrimai taip pat parodė, kad panteonas buvo stipriai susijęs su Saulės ciklu ir kad viena svarbiausių jo funkcijų buvo susieti Saulę su Romos galybe bei sustiprinti imperatoriaus dieviškąją teisę valdyti.
G. Magli aiškino, kad tamsesniais žiemos mėnesiais šviesos spindulys apšviečia tik skliautinį kupolą. Tačiau vidurdienį per lygiadienius jis pasiekia grindis, o balandžio 21 dienos vidurdienį visiškai apšviečiamas įėjimas.
Panteono statybas 27 metais prieš Kristų pradėjo Agripa, o jo vardas vis dar matomas virš įėjimo. Statybos baigtos 128 metais po Kristaus, valdant imperatoriui Adrianui.
Žodis „panteonas“ reiškia „visiems dievams“, o per 2 tūkst. metų siekiančią jo istoriją ten buvo ir Romos katalikų bažnyčia. Mišios panteone laikomos ir šiandien.
Panteone taip pat yra dviejų paskutinių Italijos karalių – Vittorio Emanuele II ir Umberto I – kapai.
