Tam, kad pabuvotumėte „Romos karnavale“ visai nebūtina vykti į Italijos sostinę. Tereikia apsilankyti Klaipėdos koncertų salėje balandžio 15 dieną, penktadienį, 18 valandą. Tada Hectoro Berliozo uvertiūra „Romos karnavalas“ prasidės Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (mano vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas) koncertas. Nuotaikingomis italų šokio saltarelo intonacijomis prisodrintą veikalą diriguos prancūzų batutos meistras Olivier Grangeanas.
Po to suskambės Bélos Bartóko Koncertas altui ir orkestrui, kurį su LNSO pagrieš solistė Ūla Ulijona Žebriūnaitė. Pasak atlikėjos, „B. Bartóko koncertas altui su orkestru yra vienas paskutinių kompozitoriaus kūrinių, dėl to liko neužbaigtas, ir vėliau prie partitūros prisilietė jo mokinys Tiboras Sherly. Šis koncertas yra vienas populiariausių alto repertuaro kūrinių, kupinas vengrų folkloro intonacijų, dramatiškas, nostalgiškas ir tuo pačiu efektingai ugningas.“
Ilgametė G. Kremerio vadovaujamo orkestro „Kremerata Baltica“ solistė dabar savo namais laiko Italiją, nes Turino nacionaliniame radijo ir televizijos orkestre dirba altų grupės koncertmeistere. „Italija mane patraukė laisvu žmonių mąstymu, nepaprastai turtinga meno istorija bei... valgiais. Svarbu buvo išmokti italų kalbą. Įsiklausius į italų kalbos intonacijas daug ką galima pritaikyti muzikinei kalbai.“
Altininkė dažnai sulaukia kvietimų koncertuoti. Ji yra grojusi solo su „Maskvos solistais“, „Kremerata Baltica“, Lietuvos kameriniu orkestru, Londono filharmonijos, Bostono ir kt. simfoniniais orkestrais, diriguojant J. Bašmetui, S. Sondeckiui ir kitoms muzikinio pasaulio asmenybėms. Kaip ansamblio „Kremerata Musica“ narė ji koncertavo visame pasaulyje, įrašė CD A. Piazzollos „Maria de Buenos Aires“.
Prieš keletą metų Klaipėdos koncertų salėje Ū. U. Žebriūnaitė pasirodė „Kremeratini“ styginių kvarteto sudėtyje, griežė su Vilhelmu Čepinskiu ir orkestru „Camerata Klaipėda“. „Atvykimas į Lietuva man visada ypatingai svarbus ir kupinas nostalgijos. Šiuo metu reikės susikaupti ir galvoti tik apie koncertą. Draugai ir giminės paskui!“ – teigia dainininkės Giedrės Kaukaitės ir režisieriaus Arūno Žebriūno dukra.
Olivier Grangeanas laimėjo I premiją tarptautiniame Tokijo dirigentų konkurse, surengė pasirodymų su Europos, Azijos ir Pietų Amerikos orkestrais: Tulūzos nacionaliniu, Lamoro simfoniniu, Lozanos kameriniu, Zagrebo filharmonijos, Slovakijos radijo simfoniniu, Pietų Austrijos, Japonijos filharmonijos, Venesuelos Simono Bolivaro simfoniniu, Bogotos filharmonijos, Štutgarto radijo simfoniniu, Pekino simfoniniu, Prancūzijos radijo filharmonijos ir kt. 2001 m. gastroliavo Vokietijoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir M. Rostropovičiumi.
Antroje koncerto „Romos karnavalas“ dalyje O. Grangeanas ir LNSO atliks Johanneso Brahmso Simfoniją Nr. 2 D-dur. Tai, pasak I. Solertinskio, „žavaus paprastumo kupina romantiška idilė..., senosios Vienos poezija dvelkianti pastoralė“. Simfonijos nuotaika šviesi, lyriška, gausu poetiškų gamtos vaizdų. Kūrinio sumanymas gimė J. Brahmsui atostogaujant prie gražaus ežero, todėl jame jaučiama autoriaus dvasinė ramybė. Simfonija kartais vadinama „Pastoraline“ arba „Vienietiška“ – dėl Vienos buitinės muzikos atgarsių.
Šis festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ koncertas, tikėkimės, taps tikra švente melomanams. Jis išsiskirs dar ir tuo, jog vyks Kultūros dieną.
Žmogiškojo genijaus kūrybą saugančio dokumento idėją iškėlė dailininkas Nikolajus Rerichas. 1935-ųjų metų balandžio 15-tą Jungtinės Amerikos Valstijos ir dauguma Centrinės bei Pietų Amerikos valstybių pasirašė Rericho parengtą paktą, įpareigojantį saugoti pasaulio kultūrinį, istorinį, dvasinį paveldą, plėtoti taiką ir tarptautinį bendradarbiavimą. 1954 -ais priimta Hagos konvencija - tiesioginė N. Rericho pakto tąsa, kurią ratifikavo dauguma pasaulio šalių, taip pat ir Lietuva. LR seimo sprendimu kultūros diena įtraukta į minėtinų dienų sąrašą.
