Jūros gelmėse netoli Graikijos salos rastos dviejų senovės Romos laivų liekanos, praneša naujienų agentūra AP.
Šis radinys meta iššūkį paplitusiai teorijai, jog senovės kapitonai laikėsi pakrančių maršrutų ir nerizikavo plaukti į atvirą jūrą.
Graikijos kultūros ministerija pranešė, kad kiek anksčiau šį mėnesį, žvalgant teritoriją, kur ketinama nutiesti Graikiją ir Italiją jungsiantį dujotakį, aptiktos dviejų III amžiaus laivų liekanos. Jos guli 1,2–1,4 kilometro gylyje tarp Korfu salos ir Italijos.
Teigiama, kad tai yra vienos giliausiai esančių iš kada nors Viduržemio jūroje rastų liekanų. Tiesa, 1999 metais netoli Kipro atrastas dar senesnis laivas, nugrimzdęs į 3 kilometrų gylį.
Angeliki Simossi, Graikijos povandeninių senienų departamento vadovė, teigė, kad nuskendę semoviniai laivai dažniausiai randami 30–40 metrų gylyje.
Dauguma mokslininkų mano, kad senovės prekeiviai nesiryždavo per daug nutolti nuo kranto, priešingai nei kariniai laivai, kurių neapsunkino krovinys ir balastas.
„Yra daugybė romėnų laivų liekanų, tačiau šios yra giliuose vandenyse. Jie neplaukė arti kranto“, – kalbėjo A. Simossi.
„Plačiai paplitusi teorija teigia, kad maži, iki 25 metrų ilgio laivai neturėjo galimybių naviguoti toli nuo kranto, tad jei įvyktų avarija, jie būtų pakankamai arti kranto, kad įgula galėtų išsigelbėti“, – pridūrė ji.
JAV archeologas Brendanas Foley, kuris projekte nedalyvavo, teigė, kad daugybė per pastaruosius 15 metų labai toli nuo kranto rastų laivų liekanų privertė ekspertus pergalvoji šią kranto laikymosi teoriją.
„Naujausi radiniai yra svarbūs duomenys, rodantys tikruosius senovės jūreivystės ir prekybos bruožus“, – teigė gelmių archeologijos ekspertas iš Woods Hole okeanografijos instituto Masačusetse.
Jeffrey Royalis, Key Weste, Floridoje, įsikūrusio Jūreivystės fondo direktorius teigia, kad daugeliu atvejų, kai vėjai grasindavosi užnešti laivus ant uolų, senovės jūrininkai sąmoningai stengėsi išvengti pakrantės vandenų.
J. Royalis, kurio fondas įgyvendino ne vieną projektą Viduržemio jūros gelmėse, sako, kad tokių radinių gylis archeologiniu požiūriu yra nesvarbus.
„Senovėje laivai neplaukiodavo su gylio matuokliais ir nenustatinėjo, kokiame gylyje jie yra. Tai buvo labiau susiję su tuo, kaip toli jie yra lyginant su žeme. Už 30 metrų laivas yra saugus, taigi nesvarbu, ar ten gylis siekia 30 metrų, ar 3 tūkst. metrų“, – pridūrė jis.
Laivų liekanos atliktos tiriant 200 kvadratinių kilometrų ploto jūros dugną prie Korfu ir Paksio salų.
Graikų okeanografijos laivas, naudodamas radarą ir robotinius pavandeninius laivus, įamžino pasklidusį krovinį – amforas, kuriose gabentas maistas ir vynas, virtuvinius rakandus, kuriuos naudojo įgula, inkarus, balastinius akmenis ir medinių laivų liekanas.
Komanda į paviršių taip pat iškėlė keramikos ir marmurinės vazos pavyzdžius.
Vienas laivas gabeno amforas, kurios gamintos Šiaurės Afrikoje, taigi A. Simossi teigia, kad jis galėjo kaip tik iš ten plaukti į Graikiją, o pakeliui buvo sustojęs Italijoje.
B. Foley teigia, kad gelmėse randamos laivų nuolaužos yra labai svarbios, nes jos beveik visuomet yra geriau išsilaikę nei randamos sekliuose vandenyse.
„Taigi jose yra daugiau archeologinės ir istorinės informacijos nei kitose radimvietėse. Dėl to Viduržemio jūros gelmės yra didžiausia pasaulio talpykla, sauganti informaciją apie ankstyviausias civilizacijas“, – pridūrė jis.