Dažnam yra pažįstamas baisus jausmas, kai harmoningi santykiai su gyvenimo draugu virsta nuožmiu priešiškumu.
Oficialiai išsiskiria apie pusę susituokusiųjų, o kur dar poros, kurios gyvena kartu, bet jaučiasi be galo nelaimingos arba yra susituokusios tik popieriuje. Bet kaip kai kurioms pavyksta kartu ištverti daugybę metų?
Pirmasis priešas – pasakos
Apie amžiną meilę svajoja daug kas. Bet kodėl ji yra tokia reta? Todėl, kad vyras ir moteris yra visiškai skirtingi. Emocinėmis ir seksualinėmis manipuliacijomis pagavusi jį ant kabliuko, JI galvoja: nuo to ar ano aš jį atpratinsiu. Jei seksas su ja yra šaunus, JIS nusileidžia jos spaudimui dėl nuolatinio ryšio ir galvoja: tikiuosi, ji nepasikeis. Prie šių visiškai skirtingų lūkesčių prisideda ir paistalai apie romantišką meilę.
Mums buvo įkalta į galvą, kad mylintis žmogus turi visada skraidyti kaip ant sparnų, tik tada meilė yra tikra. Ypač moterys tiki šia pasaka ir iškart kelia aliarmą, kai meilės svaigulys prasisklaido. O jis kiek įkabindamas sprunka nuo šios nepažįstamos furijos - prie televizoriaus, į darbą, į alinę.
Kitą būtina remti ir vertinti tokį, koks yra, o ne tokį, koks patiktų. Antra, jei partneryje įžvelgiama daugiau teigiamybių nei erzinančių bruožų, tai jau yra gerai. Nuomonė, kad viskas turi būti 100 proc. harmoninga, yra mitas. O gyventi su savo paties klonu būtų net nuobodu. Trečia, partneriui negalima užkrauti atsakomybės už savo laimę.
Antrasis priešas – rutina
Būtina rasti laiko vienas kitam, domėtis kito gyvenimu, jo poreikiais. Daugelis porų tiesiog gyvena vienas šalia kito, kiekvienas savo atskirame pasaulyje. Mes pernelyg mažai vienas kitą giriame, kalbame tik apie būtinus dalykus ar vaikus, o labiausiai tada, kai kas nors nepatinka. Sakoma, kad moterys mėgsta daug šnekėti, o vyrai nesiklauso, bet vyras tikrai puikiai girdės, jei žmona ji girs. Tik niurzgėjimo jis nemėgsta, todėl nesiklauso saugodamas save. Jo vertės jausmas yra itin pažeidžiamas.
O šiaip vyrai tarpusavio santykiams kelia gerokai mažiau reikalavimų nei moterys: keletas gerų žodžių (tik ne per daug!), šalto alaus bokalas prie televizoriaus ir reguliarus seksas - ir jis jaučiasi visiškai patenkintas. Bet būtent vyrų nepretenzingumas ir kelia daug problemų. Moterys yra visuomeninės būtybės, joms kasdien keletą kartų per dieną reikia sutuoktinio dėmesio, jos nori su juo kaip su geriausia drauge aptarti dienos įvykius ir išsamiai pasikalbėti apie jausmus.
Jei vyras į klausimą „Tu mane dar myli?“ trumpai atsako „Taip“, sekso mažiausiai porą dienų nesulauks. Atsisakymo priežasties jis nesupranta, jam į galvą net neateina mintis, kad ji jaučiasi nemylima. Bet jei štilis lovoje užtrunka mėnesius, sunerimsta ir vyras, tik dažniausiai galvoja ne apie savo elgesį ar tarpusavio santykius, o apie tai, kaip kitur patenkinti potraukį.
Trečiasis priešas – pasyvumas
Net jei moteris nejunta didelio geismo, gali retsykiais tai padaryti būtent dėl jo, seksas gali tapti geradarybe mylimam vyrui. Geismo niekas nejaučia nuolatos, apetitas, kaip sakoma, auga bevalgant. Jei ne, jį galima prisišaukti - lyginant, verdant, plaunant indus, moterys juk yra labai lakios vaizduotės ir puikios aktorės. Jos sugeba suvaidinti orgazmą, ir tai yra gerai.
Antra vertus, nerekomenduotina ir agresyvi taktika: jei moteris kas vakarą degdama geismu puls savo mieliausiąjį, jis greitai virs ištižėliu. Vyrai nori medžioti! Nors už gerus tarpusavio santykius yra atsakingos ne vien moterys, jų emocinis intelektas yra aukštesnis. Joms lengviau pavyksta rafinuotomis gudrybėmis išvengti santuokinės kasdienybės povandeninių uolų.
Bet ir vyrams, aišku, reikėtų kai ko pasimokyti. Jie labai greitai pasijunta netvirtai, jei moterys yra ekonomiškai nepriklausomos arba net daugiau pasiekia už juos. Dauguma vyrų į tai reaguoja atvira arba paslėpta agresija: stengiasi moterį pašiepti, flirtuoja su kitomis, paprastai jaunesnėmis ir silpnesnėmis moterimis, reikalauja vis daugiau laisvės. Tokie vyrai turėtų geriau ugdyti savo vertės pajautimą, užuot jautęsi stiprūs tik šalia silpnų moterų.
Taigi, koks yra laimės receptas? Nuolatos matyti partnerio gerąsias savybes ir su meile nepastebėti daugybės mažų ir net didesnių keistenybių. Kas pavykdavo įsimylėjimo laikotarpiu, pavyks ir po 50 santuokos metų.
