„Muzikos akademijos“ vedėjas Rolandas Vilkončius rimtu tonu tvirtina: šio šou nugalėtojas privalės kandidatuoti į Seimą, kad nenuviltų už jį balsavusių žiūrovų.
Su šypsena Rolandas papasakojo, kas dedasi LNK „Muzikos akademijos“ užkulisiuose, o šiek tiek rimčiau - apie savo šeimos rūpesčius: jis pripažino esąs per griežtas tėvas savo vaikams...
- „Muzikos akademijoje“ kas šeštadienį repetuoji nuo trečios valandos. Ar negaila savaitgalių?
- O kuo šeštadienis skiriasi nuo pirmadienio? Man tai irgi darbo diena. Valtis užšalo, grybai nebeauga, tad niekur nebereikia ir važiuot. Belieka dirbti.
- Kuo „Muzikos akademija“ išsiskiria iš kitų laidų ir projektų, kuriuos tau teko vesti?
- „Muzikos akademijos“ dalyviai yra jaunatviškai nučiuožę. Tai labai džiugu. Pavyzdžiui, Atas, kiekvieną kartą besiruošdamas „Muzikos akademijai“, vaikšto LNK koridoriais ir stūgauja. Mes ant sienų prikalėme lenteles su užrašu: „Atui vaikščioti ir dainuoti nepageidaujama“.
Arba Rūtelė - ji yra tiesiog pametusi galvą dėl muzikos. Ji – tas žmogus, kuris visiškai nebijo scenos. Aš apskritai gyvenime tokį žmogų matau pirmą kartą. Tai jai išeis tik į naudą.
- Tu visus dalyvius matai iš arti nuo pirmosios laidos. Praėjo du mėnesiai. Ar jie padarė pažangą?
- Kai kurių matau labai ryškią pažangą, o kai kas tebestovi vietoje.
- Išskirk ryškiausius „Muzikos akademijos“ studentus.
- Eglė ne veltui vadinama projekto favorite. Ji ir iš komisijos sulaukia daugiausiai teigiamų vertinimų. Viską atlieka tvarkingai ir profesionaliai. Taip pat galėčiau išskirti Rūtą, Onsą.
Apskritai dalyviams linkiu paieškoti netradicinių būdų sužibėti. Kartais reikia nebijoti patirti fiasko, kad atrastum kažką įdomaus.
- Kokias savybes, be gero vokalo, privalo turėti „Muzikos akademijos“ nugalėtojas?
- Manau, šou laimėtojas per kitus rinkimus privalo kandidatuoti į Seimą ir mažų mažiausiai siekti Seimo pirmininko posto. Tam, kad įrodytų, jog žmonės neklydo ir jis vertas tikros šlovės (juokiasi).
- Kai pradėjai dirbti radijuje, tau buvo 18 metų. Ar būtum tuomet dalyvavęs realybės šou?
- Į TV nebūčiau ėjęs, nes neturėjau jokios patirties. O mano atveju pasitvirtino klasikinė formulė: 20 procentų talento, 80 procentų darbo. Nesu tas, kuris bet kurioje situacijoje jos neišanalizavęs viską galėtų padaryti puikiai. Aš daug dirbu.
- Kas turėtų nutikti, kad nebežinotum, kaip elgtis scenoje?
- Jau matau: per „Muzikos akademijos“ finalinę dainą į sceną išbėga visa kūrybinė grupė – prodiuseriai, režisieriai, grimeriai, techniniai darbuotojai - ir ima šokti tiesioginiame eteryje, o dar geriau – dainuoti. Bet žinant tai, kad po finalinės dainos nebereikia nieko sakyti, tik „Viso gero“, tai lengvai išsisukčiau (juokiasi). Itin keblios situacijos, kad negalėčiau išsisukti, dar nepasitaikė, bet labai tikiuosi, kad pasitaikys.
- Tavo kolegė Inga Jankauskaitė, žmonės sako, yra šiek tiek aikštingo charakterio. Ar nesunku su ja sutarti?
- Kas čia per nesąmonės? Visi kartoja, kad ji aikštinga. Tai netiesa. Mes su ja puikiai sutariame, randame bendrą kalbą, viskas labai gerai.
- Ar sulauki kritikos apie save, kaip vedėją, iš vaikų – septynerių Ąžuolo ir devynerių Ugniaus?
- Jie kartais žiūri „Muzikos akademiją“, bet devintą vakaro eina miegoti. O kitą rytą man pasakoja: „tėti, mes irgi galėtume taip padainuoti, kaip toje laidoje dainuoja“. Išties, jų balsai puikiai tarpusavyje dera. Manau, pats metas juos nuvesti į muzikos mokyklą ir skatinti dainininkų talentą.
- Kalbama, kad šeimoje esi labai griežtas tėvas. Tiesa?
- Taip, pernelyg dažnai rėkiu ant vaikų, kai išveda iš kantrybės. Suprantu, kad tai blogai. Mano žmona dabar nupirko knygą apie vaikų auklėjimą – abu skaitome ir atrandame naujų būdų, kaip suvaldyti situaciją be pakelto tono. Visi kartu su vaikais kuriame bendrąsias taisykles, kaip elgtis namuose. Numestą rūbą reikia pakelti; tėčiui negalima šaukti ant savo vaikų; konfliktą reikia spręsti protingai. Tai keli punktai.
- Vadinasi, namuose tu - visiška priešingybė tam linksmam ir nerūpestingam Rolandui, kurį matome scenoje?
- Iš dalies taip. Ei, tik nemanykite, kad aš koks rūstuolis šeimoje. Ten tikrai būna linksmybių.
Neseniai su žmona iš vaikų gavome jų pačių parašytus kvietimus į lėlių spektaklį, kurie jį kūrė, režisavo ir vaidino. Savo kambarį pavertė teatru, buvo ir scenografija, ir dekoracijos. Su kvietimais gavome taisykles, kaip reikia elgtis spektaklio metu: negalima naudotis telefonais, eiti į tualetą, mandagiai prašoma labai garsiai nesijuokti ir... draudžiama gerti arbatą, kol vyksta spektaklis. Tai buvo absoliučiai netikėta. Laukiame antrosios vaidinimo dalies.
- O kada Ąžuolas su Ugniumi sulauks sesutės?
- Neišprotėkite. Visi tik kalba, kalba apie tai. Mes gyvename per mažame bute tam (juokiasi).
- Dabar madinga šnekėti apie turtingų vyrų (rodos, tu toks ir esi) medžiotojas barakudas. Gal ir tau teko susidurti su jomis?
- Labai ilgai buvau panėręs Egėjo jūroje šalia Graikijos krantų ir laukiau, kol atplauks pas mane barakuda. Taip jos ir neišvydau. Laukiu iki šiol! (juokiasi). Būna, merginos man rodo dėmesį, bet vis nesuprantu, kas tai: ar tiesiog mandagumas, ar dėmesys su tam tikra potekste.
