„Rekordus mušime ir toliau. Faktas. Nuo to jau niekur nepabėgsime. Užsikrėtimų skaičiai – apie kokius anksčiau net negalėjome pagalvoti ir tai dar, toli gražu – ne pabaiga“, – dabartinę situaciją savo „Facebook“ paskyroje apibūdina specialistė.
Pasak R. Lingienės, šiuo metu nėra atsargu galvoti, jog omikron atmaina yra nepavojinga ir nekelia rizikos sveikatai. Specialistės teigimu, tai yra netiesa ir tikėti tokiu teiginiu yra žalinga.
„Jokiais būdais neneigiu, kad pasiskiepiję prasirgs lengviau, kaip ir, tikiuos, bet kuria kita Sars-Cov-2 atmaina.
Tačiau yra dalis ir tokių, kuriuos nebūtinai apsaugos skiepai ar jų stiprus organizmas, tobuli plaučiai ar geras imunitetas.
Šitas virusas tuo ir klastingas, kad neretai sunkiai suserga tie, kurie nesitiki. Ir infekcija susargdina taip, kad kartais išjungia net stipriausius“, – rašo R. Lingienė.
Pasak jos, sveikatos priežiūros specialistai sutaria, kad ateityje mūsų laukia naujas iššūkis – išsiaiškinti, kokios yra omikron sukeliamos ligos pasekmės. R. Lingienės teigimu, tai, kas yra nutikę su kai kuriais pacientais, kol kas netelpa į įprastus medicinos mokslo rėmus.
„Skaičiuojama aibė atvejų, kuomet profesionalūs sportininkai per porą mėnesių tapo prikaustyti prie neįgaliųjų vežimėlių ir be pagalbos negali net iki vienos vietos nueit… Nors buvo ir po skiepų, jau nekalbant apie itin sveiką gyvenimo būdą...
Tad nors ir turime milijonus atvejų, kuomet ligos išeitys sunkesnės ar lengvesnės, ar net ir nieko nejuntama užsikrėtus, turime ir tūkstančius išimčių, netilpusių į nei vieną iš jų“, – sako R. Lingienė.
Specialistė teigimu, tikėti, kad koronavirusas šiandien nebėra pavojingas, būtų didžiausia klaida. Ne dėl to, kad jis izoliuoja tūkstančius gyventojų kiekvieną dieną, tačiau dėl to, kad niekas nežino, kas laukia po to.
„Nors seniai aišku, kad viršsvoris, širdies ir kraujotakos problemos ir kitos lėtinės ligos gali apsunkinti ligos eigą, tačiau kiekvienas iš mūsų esame indvidualus mechanizmas su visas savo pliusais ir minusais, atskiromis kodų sistemomis. Tad kaip šis virusas paveiks kiekvieną, prognozuoti labai sunku“, – teigia specialistė.
Pasak R. Lingienės, gerai bent tai, kad žinome, kaip su virusu kovoti, tačiau ramybės neduoda nežinia, kas laukia po susitikimo su juo.
„Medikų ir mokslo bendruomenės pastangos jau du metai kaip yra nukreiptos specifinės prevencijos ir efektyvių gydymo metodų paieškai. Visa kita dar nėra jų prioritetas. O tai – didžioji mįslė mums visiems.
Maža to, Lietuvoje daugiausiai mirštama būtent nuo širdies ir kraujotakos ligų. Viena iš priežasčių – sistemiškai metų metais nepakankamas žmonių dėmesys savo sveikatai, dėl ko daug kas net nežino apie savo per aukštą cholesterolį, kraujagyslių būklę ar padidėjusį spaudimą.
Prie to pridėkime dar ir tai, kad esame senėjanti tauta. Mačiusi daug. Ir deja, bet mūsų senjorai dar negyvena pilnaverčio gyvenimo, lyginant su vokiečiais, šveicarais ar italais. Jų sveikatos, emocinė, psichologinė būklė tikrai ne tokia, kokia šių šalių gyventojų.
Ir visa, kas aprašyta aukščiau, papildžius įvairiomis kaimynų ar giminių „naujienų“ interpretacijomis apie atlaisvinimus kitose šalyse sau patogia linkme, nuovargį nuo „valdžios grūmojimų ar aiškinimų“ kaip gyventi ar elgtis, pagaliau, politiniais sprendimais, gausime puokštę priežasčių, padėsiančių šiai atmainai skrieti per mūsų brangią Lietuvą nenumaldomu greičiu“, – rašo R. Lingienė.
Pasak jos, pakeisti situaciją įmanoma. Pirma, reikėtų kiek įmanoma labiau saugotis ne tik nuo užsikrėtimo, bet ir nuo pasekmių persirgus.
„Izraelis jau fiksuoja nauja Omikrono atmainą, kuria užsikrečia vis daugiau – BA.2 Omikron. Mokslininkai spėja, kad ji netrukus gali tapti dominuojančia, kurios užkrečiamumas yra net 1,3 karto didesnis nei Omikrono nr. 1. Tuo tarpu, anot Danijos kolegų, šis skaičius ne 1,3, o net 1,5.
Pozityvi žinia – vakcinos apsaugo nuo jo net 70 proc. arba 7 proc. daugiau nei nuo Omikron (63 proc.)
Tad ateina laikas pagalvoti, ne tik ar nebaisu susirgti, bet ir apie tai, ar likusį gyvenimą norit praleisti:
- negalėdami užmigti ir normaliai miegoti?
- susikoncentruoti?
- įprastai mąstyti?
- likti silpnais – be jėgų ir nuvargusiais? Be priežasties...
- pastoviai jausti raumenų skausmus?
- susirgti depresija? Ir t.t.
Trumpai tariant, ar norit rizikuoti atsisakyti pilnaverčio normalaus gyvenimo?
Arba dar daugiau – likusį gyvenimą nugyventi su pažeista širdimi, kvėpavimo takų problemomis, pakenktais plaučiais, silpnesne kraujotaka ar šlubuojančiais inkstais, jau nekalbant apie protinę veiklą?
Jei atsakymas NE ir tokia perspektyva neįkvepia – pasisaugokit maksimaliai ir pasaugokit kitus, kol ne vėlu. Stiprinanti dozė padės, o dar pridėjus protą ir atsakomybę, viso to galėsit išvengti“, – rašo R. Lingienė.
COVID-19 statistika
Praėjusią parą nustatyti 12 tūkst. 75 nauji COVID-19 atvejai, 14 žmonių mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Penki mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1402 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei parą prieš, 83 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 30,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 2,5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai auga ir siekia 4468,9 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir siekia 43,2 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 714,2 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė per 7,9 tūkst. žmonių.
