Šį pavasarį „London Middlesex University” fotografijos bakalauro studijas baigęs Rokas Darulis jau yra surengęs keletą savo darbų parodų Londone. Rugsėjo penktąją aštuoni jaunojo fotografo darbai papuoš naujai atsidarančios kavinės "Brius Lee" sienas. Fotografijos mūzų neieškantis fotografas tikina, kad fotografijai aistrą pajuto, kai senelis padovanojo KIEV fotoaparatą.
- Kada susidomėjai fotografija? - Balsas.lt klausė jaunojo fotografo.
- Mane visada žavėjo įdomios nuotraukos, bet anksčiau niekada nebuvo kilusi mintis tuo užsiimti. Savo susidomėjimo fotografija pradžią, turbūt, galėčiau įvardinti tą momentą, kai apžiūrinėjau senelio KIEV fotoaparatą ir senelis pasiūlė man jį padovanoti. Teko viską mokytis nuo pradmenų, nusipirkau knygą apie fotoaparatus anglų kalba. Tuomet susidomėjimas fotografija tapo ilgomis valandomis skaitymo. Taip po truputį „užsikabinau“ ir pradėjau fotografuoti.
- Fotografavimas tau: darbas, pomėgis ar gyvenimo būdas?
- Fotografija – mano aistra, pomėgis ir darbas. Kartais man daug maloniau daryti komercinius darbus, kartais – asmeninius projektus. Aš ne iš tų, kurie nešiojasi fotoaparatą su savimi ir „pyškina“ viską ir visus. Galutinis mano nuotraukų rezultatas yra ilgo darbo, planavimo vaisius. Jo nebūtų galima pasiekti visko atsakingai nesuplanavus. Reikia išlaukti momento, kad padarytum tokią nuotrauką, kokios nori. O ne atsitiktinę. Todėl negalėčiau pasakyti, kad fotografija yra mano gyvenimo būdas. Apskritai man labiausiai patinka fotografuoti žmones, ypač moteris. Tuomet aš geriausiai save realizuoju.
Dabar aš naudojuosi juostiniu fotoaparatu – „muiline“. Fotografuoju sutiktų žmonių veidus. Tai nuotraukos asmeniniam archyvui.
- Paradoksalu, kad labiausiai mėgdamas fotografuoti moteris, paskutiniuosiuose projektuose fotografavai vyrus. Ar tai atsitiktinumas?
- Taip jau atsitiko, kad fotografavau vyrų portretus. Jei fotografai gali kalbėti apie kažkokias statiškas mūzas, tai aš tuo pasigirti negaliu. Mane dažniausiai sudomina koks nors dalykas ar įvykis. Tarkim, dabar pasirodysiančioje parodoje „Moustache“ ( Ūsai – Balsas.lt pastaba) fotografavau „Londono ūsuočių” klubą. Fotografijų ciklą sudaro aštuonios ūsuotų vyrų nuotraukos. Tai buvo mano baigiamasis fotografijos bakalauro darbas, o žmonių grupės šiam projektui ieškojau net pusę metų. Taigi mano mūza, jei galima taip pavadinti, yra mane dominantys žmonės, jų grupės. Šiuo metu mane labiau domina ne kurti istorijas, o atrasti, pateikti įdomius, mažai pastebėtus žmones ir su jais susijusias istorijas.
- Kaip išsirinkai vietą „Moustache“ parodai Lietuvoje?
- Kriterijai paprasti: jauki erdvė ir maloni atmosfera. Erdvę reikia parengti, jog ji derėtų su parodos stilistika ir papildytų parodos nuotaiką. Eidami į parodą, žmonės visada nori smagiai praleisti laiką, jei kalbame apie atidarymą. Ir reikia nepamiršti apšviesti darbus bei pakabinti juos patogiose vietose. Galerijose visa tai padaryti yra paprasčiau, bet smagiausia mano paroda visgi buvo erdviame lofte/ fotostudijoje su gyva muzika.
Kalbant apie būsimą parodą viskas puikiai sutapo: „Brius Lee“ atidarymas, parodos atidarymas, puiki kamerinė erdvė bei aplinka
- Studijavai „London Middlesex University”. Kas tau paliko didžiausią įspūdį?
- Stebuklų čia nėra. Man patiko visiškai kitokia mokymo metodika, bei inventoriaus bagažas. Jei tik turi noro, tau suteikiamos visos galimybės žinias gauti. Gali viską išbandyti arba pasikonsultuoti su dėstytojais, jei kyla sunkumų.
Kalbant apie projektus... jie yra orientuoti į dabartinę rinką. Jokios fantastikos, tuos dalykus tiesiog reikia mokėti dirbant fotografu. Londone dirbantys fotografai ir tie, kurie dirba čia, skiriasi iš esmės. Londone jie dirba tik labai siaurose srityse, fotografuoja tik tam tikrus dalykus. Man buvo įdomu išmėginti įvairius projektus, bet kartu turėti pasirinkimo laisvę.
- Ar tavo gyvenimo patirtis Londone turi įtakos tavo darbams?
- Londono aplinka daro didelę įtaką fotografijos suvokimui. Norint čia dirbti reikia labai stengtis, nes iškelta labai aukšta kūrybinė kartelė. Toks jausmas, kad visuomet yra kur tobulėti. Be to, Londono rinka yra milžiniška, žmonės atviresni naujovėms, todėl net ir patys neįprasčiausi darbai kam nors patiks.
- Jau baigei universitetą, ar turi kokių nors planų, siekių, tikslų?
- Tolimesnius planus sunku nuspėti. Aš dar tik pradedu ir viskas priešakyje. Manau skirsiu daug laiko tobulinimuisi, gilinsiu savo suvokimą. Yra techniniai dalykai, kuriuos daryti galima išmokti. Mano manymu, gera fotografija turi būti brandi, o tam reikia laiko.
Šiuo metu aš pildau savo portfolio bei galvoju apie kitą projektą, kuris bus susijęs su Lietuva. Kas tai bus sakyti negaliu. Artimuosiuose planuose dar yra vietos atostogoms. Žinau, kad grįžus atgal š Londoną vėl reiks atsiduoti darbui.
- Ar yra modelis ar modeliai su kuriais norėtum dirbti?
Jau kurį laiką apie tai galvoju. Ieškau kas mane domintu, intriguotų. Kuomet surasiu pasistengsiu prikalbinti pozuoti. Kol kas konkretaus žmogaus ar žmonių grupės savo planuose neturiu.
