Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, išlaidos socialinės paramos gavėjams Lietuvoje nuo 2004 m. nuolat didėjo. Tiesa, iki krizės tas didėjimas buvo ne itin ženklus. Sudėjus išmokas šeimoms, auginančioms vaikus (įskaitant išmokas vaikui, globos ir rūpybos išmokas, vienkartines ir nevienkartines pašalpas), piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (įskaitant socialinę pašalpą, šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensavimą, piniginę socialinę paramą iš savivaldybės biudžeto ir kt.), socialinę paramą mokiniams, 2004 m. šioms reikmėms buvo skirta daugiau kaip 519 mln. Lt , o 2008 m. – per 892 mln. Lt.
Tačiau sunkmetis gerokai pakoregavo Lietuvos gyventojų pajamas ir jau 2009 m. išmokų suma peršoko per 1 mlrd. 45 mln. Lt, 2010 m. ji siekė 1 mlrd. 61 mln. Lt, o 2011 m. jau daugiau kaip 1 mlrd. 148 mln. Lt. Vien piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams nuo kiek daugiau negu 142 ,5 mln. Lt 2008 m. išaugo iki daugiau kaip 768,5 mln. Lt 2011 m.
,,Lietuvai kirtus į gilią krizę didėjo iš valstybės biudžeto skiriamos tikslinės dotacijos, nes labai padidėjo nedarbas ir su tuo susijusių socialinių išmokų ir kompensacijų mokėjimo poreikis visose savivaldybėse“, - Balsas.lt sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas.
Štai tokioje aplinkoje nuo 2012 m. prasidėjo bandomasis piniginės socialinės paramos teikimo projektas, kuriame dalyvauti pasiryžo vos 5 Lietuvos savivaldybės iš 60-ies.
,,Jos pasiryžo prisiimti didesnę atsakomybę šioje srityje ir gavo, mano vertinimu, labai gerą finansavimą palyginti su kitomis savivaldybėmis“, - teigė R. Čapas.
Jo teigimu, 2012 m. valstybė tikslinėms dotacijoms numatė jau mažiau lėšų, nes tikimasi, kad šalis pažamu kops iš krizės ir paramos gavėjų mažės. Tuo metu ,,eksperimentiniam penketukui“ skirta tiek pat pinigų, kiek buvo ir 2011 m.
Socialinis eksperimentas: padėti tiems, kuriems labiausiai reikia
Niekam ne paslaptis, kad daliai gaunančiųjų vienas ar kitas išmokas ir kompensacijas jos gal ir nepriklauso. ,,Teisinė sistema sudarė sąlygas paramą gauti ir tiems, kurie neturėtų jos gauti, - pripažino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. - Todėl siekiant sugriežtinti socialinės paramos teikimą, nelegalaus darbo kontrolę, skatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, nuo 2012 m. buvo pradėta socialinės piniginės paramos sistemos pertvarka ir nuspręsta griežčiau apibrėžti socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo sąlygas, o ją teikiant - suteikti daugiau galių savivaldybėms“.
Bandojamaje projekte, kuris truks trejus metus (2012-2014) pasiryžo dalyvauti Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Raseinių ir Radviliškio rajonų savivaldybės. Jų gyventojams piniginė socialinė parama skiriama savivaldybėse, o kitų 55 savivaldybių – tokia pačia tvarka, kaip ir iki šiol.
Ministerijos atstovų teigimu, naujasis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas sudaro prielaidas savivaldybėms bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis ir valstybės institucijomis padėti tiems žmonėms, kuriems to labiausiai reikia. Tai turėtų savivaldybių bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, seniūnais ir seniūnaičiais – su tais, kurie yra arčiausiai žmonių ir geriausiai žino kiekvienos šeimos gyvenimo sąlygas bei materialinę padėtį.
Viena iš naujovių - socialinė pašalpa, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skiriamos įvertinus šeimos bendrų išlaidų pasiskirstymą ir narių skaičių, todėl pirmam šeimos nariui ir vienam gyvenančiam žmogui socialinė pašalpa gali būti šiek tiek didesnė nei dabar. Kita naujovė – įsidarbinusiems ilgalaikiams bedarbiams dar pusę metų paliekama dalis socialinės pašalpos, o nepasiturintiems gyventojams užsiregistravus darbo biržoje, nebereikės laukti pusę metų, kol įgis teisę gauti pašalpą.
Kita vertus, siekiant sumažinti galimybes piktnaudžiauti pinigine socialine parama ir paskatinti aktyviai ieškoti darbo, nuspręsta palaipsniui proporcingai mažinti pašalpą nedirbantiems darbingo amžiaus žmonėms. Dar viena naujovė - teisę į būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensaciją įgyja ir būstą nuomojantys žmonės.
Eksperimentui ruošėsi iš anksto
Sprendimą dalyvauti eksperimente Akmenės rajono savivaldybės taryba priėmė dar 2011 m. rugsėjo pabaigoje. Savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas Balsas.lt sakė, kad visos penkios jame dalyvaujančios savivaldybės prisiėmė didelę atsakomybę.
„Sėkmingai įgyvendinę šį projektą mes centrinei valdžiai parodytume, kad net tokią sunkią sritį, kaip socialinė parama, mokame susitvarkyti“, – sakė jis, pabrėždamas, kad spręsdama, kam skirti paramą, savivaldybė bendradarbiauja ne tik su Darbo birža, Mokesčių inspekcija, „Sodra“, Policijos departamentu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kitomis valstybinėmis institucijomis bei seniūnijomis ir vietos bendruomenėmis.
,, Buvo pasiūlyta, kad savivaldybė 3 metus gaus tą patį kiekį pinigų socialinėms reikmėms, o kas bus sutaupyta, liks savivaldybei kitiems socialiniams projektams. Todėl nusprendę dalyvauti eksperimente, mes atlikome analizę, kokia iš tikrųjų yra situacija, ir skaičiavome, ką mes galime laimėti. Buvo pastatyta biokuro katilinė, kuri, prognozuojama, 10 proc. atpigins šilumą. Anksčiau mes 6 mln. Lt mokėjome šildymo kompensacijoms, todėl sumažėjus kompensacijoms maždaug 600 tūkst. Lt turi likti savivaldybės poreikiams. Kitas dalykas – socialinę pašalpą gauna tikrai nemažai asmenų, kuriems ji nepriklausytų, o seniūnai geriausiai žino tikrąją padėtį, todėl sumažėja galimybė piktnaudžiauti“, - savivaldybės motyvus dalyvauti bandomajame projekte aiškino V. Mitrofanovas.
Ruošdamiesi eksperimentui, akmeniškiai svarstė ir apie galimybę, kad socialines išmokas gaunantys asmenys deklaruotų savo pajamas, gyvenamosios vietos deklaravimo prie savivaldybės tvarkos sugriežtinimą, kad kitame mieste gyvenantis žmogus negalėtų deklaruoti gyvenąs Akmenėje ir gauti jam nepriklausančias socialines išmokas bei kitus dalykus. Vis dėl tos pačios priežasties – kad pagalbos sulauktų tie, kuriems jos iš tikrųjų labiausiai reikia.
Akmenės mero teigimu, dalyvaudami projekte per trejus metus jie gali sutaupyti apie 10 proc. socialinėms išmokoms skiriamų lėšų – iš viso 1,6 mln. Lt, kurie atitektų seniūnijoms ir savivaldybės bendruomenių socialiniams poreikiams tenkinti.
Akmenės meras: bandymas pasiteisino
,,kalbėkime tiesiai – anksčiau mums buvo neįdomu, pagrįstai gauna žmogus išmokas ar ne. Jeigu įstatymas leidžia, kodėl žmogui neleisti pasinaudoti valstybės pinigais. - pripažino jis.- bet dabar mes, savivaldybė sprendžiame, kaip panaudoti skirtus pinigus“.
Praėjus vos keliems mėnesiams nuo eksperimento pradžios, Akmenės meras jau skaičiuoja, kiek sumažėjo paramos gavėjų.
,,Pašalpų gavėjų per du pirmuosius šių metų mėnesius pas mus sumažėjo daugiau kaip 20 proc. 2011 m. vasario mėn. jų buvo 3 700, o dabar 3 tūkst., 7 šimtais mažiau. Pinigine išraiška sutaupėme apie 600 tūkst. Lt. Bet svarbiausias dalykas – ne sutaupyti pinigai, kurie bus panaudoti kitiems socialiniams projektams.
,, Ta drausmina ir keičia motyvaciją. Mes esame sugalvoję įvairių skatinimo priemonių. Jeigu žmogus, pavyzdžiui, pradėjo dirbti su patentu, mes dar pusę metų jam mokame priedą – 30 proc. tos pašalpos, kurią jis gaudavo. Taip skatiname legalizuoti savo veiklą“.
Apgavikų rojus baigėsi
Anot V. Mitrofanovo, ypač naudingas bendradarbiavimas su darbo birža ir muitine.
,,Sakykime, vasario mėnesį žmogus užsiregistravo darbo biržoje, jis kitą dieną gauna pašalpą. Ją, kad nevarinėtume žmogus kas mėnesį, duodame 3 mėnesiams. Po 3 mėnesių jis turi ateiti atnaujinti duomenis. Bet duomenis, kad jis, pavyzdžiui, išsiregistravo iš darbo biržos, mes gauname greičiau. Gal žmogus į užsienį išvažiavo, gal darbą susirado, bet mums nepranešė, nes tikėjosi , kad mes dar 3 mėnesius jam mokėsime... Pagal ankstesnę tvarką ir būtų mokama, nes savivaldybė nesuinteresuota kontroliuoti. O mes dabar gauname duomenis“, - aiškino Akmenės meras.
,,Kitas pavyzdys. Mes gauname žinias iš muitinės, kad štai toks pas jus gyvenantis asmuo buvo pagautas vežant kontrabandą. Mes iš karto tikriname, ar jis nėra pašalpos gavėjas. Jeigu gauna pašalpą – sakome: tu mus apgavai, rodei netikras pajamas, todėl tau stabdomas pašalpos mokėjimas“, - pasakojo jis.
Akmenės savivaldybės meras patenkintas, kad dabar jie turi galimybę sudaryti buities tyrimo aktus. O nepatenkintiems V. Mitrofanovas primena:
,,Kažkodėl kai lietuvaičiai nuvažiuoja į Angliją, ir ten socialinis darbuotojas atėjęs šlepetes ir dantų šepetukus suskaičiuoja, tai savaime suprantama. O Lietuvoje to daryti negalima? Bet yra toks įstatymas, ir mes turime jo laikytis“.
,,Dabar pas mus ir vestuvių padaugėjo, nes nėra tikslo dėl pašalpos slėpti sugyventinį po lova – vis tiek ateis, patikrins ir ras. Nors mums ne statusas svarbu – juk yra terminas ,,kartu gyvenantys“, - neslepia savo pasitenkinimo pirmaisiais eksperimento rezultatais Akmenės meras.
Meras sulaukė grasinimų
Anot V. Mitrofanovo, pakako vos kelių mėnesių, kad paaiškėtų, jog iki šiol šalpos sistemoje buvo daug netvarkos. Pavyzdžiui, dalyvaudami eksperimente akmeniškiai sakosi atradę naują ,,verslo būdą“: prisipirkę butų žmonės registruoja juose pensininką, gyvenantį sode, ir naudojasi jo vardu gaunama šildymo kompensacija, o tuo metu bute gyvena kiti žmonės.
,,Vienas verslininkas man grasina teismu. Butas priklauso moteriai su negalia, o tas verslininkas yra įforminęs globą ir gauna pinigus už ją. O butas tuščias. Jis man sako: ,,Jūs privalote mokėti kompensaciją“. Bet neprivalau š mokėti, jeigu butas tuščias. Sakau, ,,tu, įsiforminai globą, tu ir mokėk dabar už tą butą“, - pasakoja meras.
Jis pripažįsta, kad dėl naujovės prisidėjo nemažai darbo seniūnijų darbuotojams, kurie dėl to nesidžiaugia, ,,bet svarbiausia, kad veikia sistema – visi žino, kad bet kada gali ateiti tave patikrinti“.
Apie tai, kaip sekasi kitoms 4 savivaldybėms ir ko pabūgo likusios 55 skaitykite antroje straipsnio dalyje
