Pasak Jakaterinos Rojakos, lėšos subsidijoms gali būti pradėtos skirstyti jau balandžio 14-ąją.
„Stengiamės, dirbame (...) kad paleistume tą priemonę šiek tiek anksčiau, tikimės gal 14 dieną“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė J. Rojaka.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė įspėjo, kad lėšų skyrimo data yra labai svarbi.
„Jeigu pasirodys finansavimas balandžio 16-ąją, verslas turi problemą – nespės pasinaudoti kovo mėnesio prastovų apmokėjimu“, – teigė buhalterių ir auditorių atstovė.
To dėl ji siūlo leisti darbdaviams paraiškas subsidijoms teikti ilgiau.
„Kad tie, kurie neturi lėšų, pateiktų prašymus vėliau, kitaip jiems nuplauks, nes vėliau nebegalės pateikti prašymų“, – kalbėjo D. Čibirienė.
Dabar darbdaviai, siekiantys subsidijų į Užimtumo tarnybą gali kreiptis iki balandžio 15 dienos.
Premjero Saulius Skvernelio duomenimis, gauti subsidijas jau registravosi 12 tūkst. darbdavių – apie tai jis antradienį paskelbė Seimo nariams.
Darbdaviams paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, iš biudžeto siūloma mokėti 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“).
Tokia išmoka būtų skiriama, jeigu darbdavys sutiktų ir pats mokėti 30 proc. algos ir išlaikytų ne mažiau kaip pusę darbo vietų ne trumpiau kaip tris mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Jei darbdaviai nenorėtų mokėti 30 proc. dalies, jie gautų 90 proc. subsidiją, o 10 proc. turėtų skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“), tačiau pusę darbo vietų turėtų išlaikyti irgi bent tris mėnesius.
Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
Subsidijų dydžius ir jų skyrimo tvarką antradienį dar turi patvirtinti Seimas.
