Robotų inžinieriai iš Vokietijos sukonstravo itin stiprią robotizuotą ranką, atlaikančią ir kūjo smūgius. Norinčiuosius paspausti tokią žmogiškų proporcijų ranką pasisveikinant, derėtų įspėti, jog ši robotizuota plaštaka į ją patekusius objektus sugeba suspausti 30 niutonų jėga.
DLR pavadintą robotizuotą ranką su penkiais lanksčiais, plastiškai judančiais pirštais sukonstravo Vokietijos aerokosminio centro Robotų technikos ir mechatronikos instituto inžinieriai. Robotų karų besibaiminančiuosius galbūt nuramins žinia, jog viena tokia „rankelė“ kainuoja nuo 70 iki 100 tūkst. eurų. Tai viena tvirčiausiu kada nors istorijoje sukurtų robotizuotų rankų – jos konstruktoriai to ir siekė.
Dydžiu ir proporcijomis žmogaus rankai prilygstančio kibernetinio mechanizmo penkis pirštus lanksto 38 mechaninės sausgyslės (kiekviena jų sujungta su atskiru varikliuku jie sumontuoti rankos „dilbyje“). Kiekvienas pirštas ir net piršto narelis gali būti judinamas atskirai. Pirštai bet kokį objektą gali suspausti 30 niutonų jėga – tai viena stipriausių kada nors sukurtų robotizuotų rankų.
Kitas svarbus DLR konstrukcinis ypatumas – spyruoklinis kiekvienos sausgyslės mechanizmas. Iš super atsparaus sintetinio „Dyneema“ pluošto pagamintiems pirštams spyruoklės suteikia elastingumo – pirštai gali sugerti ir atpalaiduoti energiją visai tai, kaip sugeba žmogaus plaštaka.
DLR ranka „be rūbų". DLR nuotr.
Įdomu tai, kad ši ranka geba kontroliuoti savo tvirtumą atsparumą smūgiui. Minėti varikliukai mechanines sausgysles, reikalui esant, įtempia taip, kad ranka atlaiko galingus smūgius. Vieno bandymo metu tyrėjai į robotizuotą ranką smogė su beisbolo lazda net 66 „g“ pagreičiams prilygstančia jėga, tačiau rankai nieko nenutiko.
Kam tokia ranka reikalinga? Jos konstruktorius Markusas Grebenšteinas (Markus Grebenstein) tvirtina, kad iki tol sukurtos robotizuotos rankos buvo pernelyg nelanksčios ir, nepaisant „terminatoriškos“ išvaizdos, gana pažeidžiamos bei trapios. Išnarinti tokių rankų pirštus ar net juos nutraukti pakakdavo vos kelių dešimčių niutonų jėgos.
Reprezentacinė DLR išvaizda. DLR nuotr.
„Jei į roboto ranką netyčia kliūtų daugiau smūgių, ji paprasčiausiai subyrėtų“ – apie ankstesnes robotizuotų rankų konstrukcijas aiškina M.Grebenšteinas.
Ranka DLR gali ne tik atlaikyti smūgius, bet gaudo sunkius daiktus, įvertina objektų spūdumą ir atlieka užduotis, reikalaujančias mažiau jėgos bei daugiau plastiškumo.
Jūsų dėmesiui – trumpas vaizdo siužetas, kuriame pristatomos kai kurios robotizuotos rankos galimybės.
Saulius Žukauskas
