Sėkmės istorijos
Lietuvoje jau yra ne viena įmonė, į kurią yra investavęs Lietuvoje sukurtas ir veikiantis rizikos kapitalo fondas. Štai viena didžiausių Baltijos ir Skandinavijos šalyse PET butelių gamintoja UAB „Putokšnis“ dėl krizės buvo susidūrusi su sunkumais vykdant plėtros planus. Rizikos kapitalo fondui „LitCapital“ investavus 5 milijonus litų, įmonė ne tik įgyvendino planus, bet šiuo metu intensyviai ieško naujų rinkų. UAB „Sveikatingumo projektai“ norėjo atidaryti sveiko greito maisto restoranų tinklą, tačiau bankai nesutiko suteikti paskolos, reikalavo užstatyti nekilnojamą turtą, kurio bendrovė neturi. Šiai bendrovei padėjo „Verslo angelų fondas“, investavęs į idėją daugiau kaip 1 milijoną litų. Šiuo metu Lietuvoje sėkmingai jau veikia du restoranai „TakeWay“. Tai tik kelios istorijos, kai rizikos kapitalo fondai patikėjo verslo sėkme ir padėjo įmonėms pradėti verslą ar plėtoti jau esamą veiklą.
Rizikos kapitalo fondai
Galvojant apie įmonės įkūrimui ar plėtrai reikalingas investicijas tradiciškai svarstomi du keliai – banko paskola arba investuotojo paieškos. Tačiau bankai pastaruoju metu paskolas dalija nenoriai, o investuotojo paieškos taip pat gali užtrukti ar net baigtis nesėkme. Tačiau yra ir dar vienas kelias – tai rizikos kapitalo fondai. Siekiant skatinti verslumą Europos Sąjungoje kuriami rizikos kapitalo fondai, į kuriuos gali kreiptis įmonės, kai joms prireikia lėšų plėtrai ar naujos įmonės steigimui. Paprastai fondo investicinį kapitalą sudaro iš ES struktūrinių fondų skirtos lėšos. Būtent iš jo teikiama dalis investicijų į verslą. Kitą dalį sudaro privačių investuotojų lėšos. „Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis atpažįstamas kaip investicijų į įmonių nuosavo kapitalą forma. Tokios formos finansavimas arba investicijos į įmonių akcinį kapitalą atliekamos įmonėse kurios dažnai būna inovatyvios arba pasižymi dideliu augimo ir plėtros galimybėmis bei esančios pradžios, ankstyvo augimo ar plėtros verslo vystymosi stadijose.“, - sako Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento Finansinių priemonių skyriaus vedėja Inga Miliauskienė. Skirtingai nei skolinantis iš bankų, kur už gautas lėšas mokamos palūkanos, rizikos kapitalo fondas nusiperka dalį įmonės akcijų ir uždirba iš dividendų arba tas akcijas vėliau pardavęs. Ši forma patraukli ne tik tuo, kad paskola pigesnė. Rizikos kapitalo investuotojas aktyviai dalyvauja įmonės veikloje ir savo žiniomis, ryšiais, patirtimi stengiasi plėtoti įmonės veiklą. “Rizikos kapitalo fondo valdytojas investavęs į pasirinktos įmonės akcinį kapitalą kartu su verslininku nuo pirmosios investicijų dienos dalinasi ne tik verslo rizika, tačiau kaip įmonės akcininkas siekia, kad įmonės plėtra ir augimas vyktų sparčiai bei daroma viskas kas įmanoma, kad įmonės augimas būtų sėkmingas. Būtent sėkmės troškimas, kurios siekia ne tik rizikos kapitalo fondo valdytojas, tačiau ir pačios įmonės savininkas, daro šį alternatyvų finansavimo šaltinį ypač patraukliu įmonėms, kurios yra pasiruošusios sparčiai augti bei tapti pripažintomis rinkos žaidėjų“, - sako I. Miliauskienė. Dažniausiai rizikos kapitalo fondas investuoja į įmones įsigyjant nedidelę dalį akcijų, suteikiančių kontroliavimo teisę trejų-septynerių metų laikotarpiui.
Kaip pasinaudoti
Rizikos kapitalo galimybėmis gali pasinaudoti tiek ankstyvosios vystymosi stadijos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, tiek besiplečiančios spartaus augimo potencialą turinčios mažos ir vidutinės įmonės. Norėdamas, kad rizikos kapitalo fondas investuotų į plėtojamą verslą arba paremtų finansiškai verslo idėją, verslininkas turi kreiptis į rizikos kapitalo fondo valdytoją, kuris investuoja kapitalą tiesiogiai į įmonių akcinį kapitalą. Rizikos kapitalo fondų valdytojai, prieš priimdami kiekvieną investicinį sprendimą, atlieka kruopštų įmonės patikrinimą. Patikrinimo metu atsižvelgiama į pelno augimo potencialą, verslo idėjos kokybę, konkurencinį pranašumą, pagrįstą kapitalo poreikį, įmonės komandos tvirtumą, kitus svarbius elementus.
Rizikos kapitalo priemonės Lietuvoje:
- 2010 m. įsteigti du rizikos kapitalo fondai: KŪB „Lithuania SME Fund“ („BaltCap“) ir KŪB „LitCapital I“, siekiantys investuoti į dideliu augimo potencialu pasižyminčias įmones, kartu pritraukiant ne mažiau kaip 30 proc. privačių investuotojų lėšų. Fondų investicijos dydis – iki 10,35 mln. Lt į vieną SVV įmonę. Šiems fondams skirta 108,7 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Daugiau informacijos: www.litcapital.lt, www.baltcap.com
- 2010 m. įsteigtas bendrai investuojantis fondas „Verslo angelų fondas I“ kartu su „verslo angelais“ (privačiais investuotojais) investuoja į smulkiojo ir vidutinio verslo įmones (iki 1,38 mln. Lt į vieną įmonę). „Verslo angelų fondas I“ kartu su „verslo angelu“ investuoja lygiomis dalimis, t. y. po 50 proc. nuo bendros investicijų sumos. Fondas ir „verslo angelas“ dalinasi su įmone į kurią investavo sukauptomis žiniomis bei patirtimi, padėdami įmonei tobulinti verslo valdymo įgūdžius ir sėkmingai veikti ilgalaikėje perspektyvoje. Šiai priemonei skirta 27,6 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Daugiau informacijos apie fondą ir jo veiklą galima rasti „Verslo angelų“ fondo tinklapyje www.mesinvest.lt
- 2012 m. liepos mėn. Europos investicijų fondas ir „Practica Capital“ įsteigė 6 mln. eurų Pradinės stadijos rizikos kapitalo fondą ir 15,7 mln. eurų rizikos kapitalo fondą, kurie investuos į Lietuvos mažas ir vidutines įmones. Pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas teiks išimtinai pradinės stadijos rizikos kapitalą (iki 0,69 mln. Lt per 3 m.), o rizikos kapitalo fondas – pradinės stadijos, pradinį ir plėtros kapitalą (iki 5,179 mln. Lt per 12 mėn.). Priemonei skirta 58,7 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Daugiau informacijos www.practica.lt
- 2012 m. rugsėjo 26 d. Europos Investicijų Fondas ir trijų Baltijos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl Baltijos inovacijų fondo įkūrimo. Baltijos inovacijų fondas – tai investicinis fondų fondas, skirtas paskatinti trijų Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) rizikos kapitalo rinkų vystymąsi. Fondo investicijos bus orientuotos į Baltijos regione veikiančias didelį augimo potencialą turinčias įmones. Per ateinančius ketverius metus Baltijos inovacijų fondas, kaip „fondų fondas“, investuos 100 mln. eurų į Baltijos šalyse veikiančius privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondus, taip paskatindamas rizikos kapitalo investicijas į mažas ir vidutines įmones ir jų augimą. Europos Investicijų Fondas į Baltijos inovacijų fondą investuos 40 mln. eurų, o kiekvienos šalies nacionalinė agentūra (Lietuvoje UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) – po 20 mln. eurų.
- UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), siekdama skatinti mokslo ir studijų institucijose generuojamų idėjų perdavimą verslui (komercializavimą), šiuo metu įgyvendina rizikos kapitalo priemonę „Inovacijų plėtra“. Įgyvendinant šią priemonę, bus steigiami du rizikos kapitalo fondai – „Seed“ ir „Start-up“, iš kurių bus investuojama į ankstyvosios vystymosi stadijos labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ), veikiančias aukštųjų technologijų sektoriuose. „Seed“ fondas investuos į MVĮ pradinės idėjos ar koncepcijos plėtojimą, o „Start-up“ fondas – į MVĮ, kurios dar neprekiauja savo produktais ar paslaugomis ir negeneruoja pajamų produktui vystyti ir rinkodarai. Šiai priemonei numatoma skirti 40 mln. Lt INVEGOS fondo lėšų („Seed“ fondui – mažiausiai 7 mln. Lt, „Start-up“ fondui – daugiausiai 33 mln. Lt). 2012 m. rugsėjo 20 d. buvo paskelbtas konkursas minėtos priemonės valdytojui atrinkti. Atrinktas valdytojas teiks pagalbą aukštųjų technologijų idėjoms pasiekti verslą, pagalbą įmonių veiklos procesų ir strategijos kūrimui, pagalbą kasdieninėje įmonių veikloje, padės ankstyvosios vystymosi stadijos MVĮ pagerinti finansavimo prieinamumą bei teiks finansavimą (investicijas į kapitalą).
Ūkio ministerija www.ukmin.lt
Tomas Simaniukas
Uzsakymo numeris: 2585
