Seimui ketinant nuo 2015-ųjų įteisinti ritualinį skerdimą, gyvulių mėsa būtų pradėta eksportuoti ne anksčiau kaip kitų metų pavasarį ar vasarą, sako Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Tuo metu Žemės ūkio ministerijos departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio teigimu, kol kas nėra aiškus nei tokios skerdienos poreikis, nei eksporto galimybės.
„Įstatymo priėmimas reiškia tik pirmą žingsnį, kad bus galiam iš viso pradėti atlikti konkrečius žingsnius. Kitas žingsnis – veterinarinių sertifikatų suderinimas. Dažniausiai su didesnėmis šalimis, tas procesas užtrunka, bet galima sutarti ir per 2–3 mėnesius“, – trečiadienį Seime po Kaimo reikalų komitete vykusio pasitarimo BNS sakė E. Mackevičius.
Kalbėdamas komitete, jis teigė, kad kai kurių rinkų paieška, leidimų eksportui išdavimas ir verslo pasiruošimas gali trukti ir iki metų ar dvejų.
E. Mackevičius sako, kad Seimui priėmus įstatymo pataisas, asociacija prašys Maisto ir veterinarijos tarnybos kreiptis į šalis, į kurias galima eksportuoti pagal ritualinius reikalavimus paskerstų gyvulių mėsą, be to, prašys diplomatų pagalbos.
„Prašysime veterinarijos kontaktuoti su visomis potencialiomis šalimis – Persijos įlankos, šiaurės Afrikos valstybėmis. Prašysime ir diplomatų nuvažiuoti, nes jie yra dažnai sėkmės faktorius“, – teigė E. Mackevičius.
Jis tikino, kad ritualinės skerdienos eksporto rinkų paieška vyksta nuo praėjusių metų: „Žodinis ir teorinis įdirbis padarytas, dabar reikia praktinių veiksmų“.
R. Krasuckio teigimu, apie ritualinės skerdienos eksporto galimybes ir apimtis kol kas kalbėti esą per anksti.
„Šiuo metu nėra tų užsakymų, kadangi tarp šalių sertifikatų neturime, tai jų ir nėra. Yra tiktai paklausimai, pasiūlymai. Šiandien negaliu sakyti, ar čia bus 100 tonų ar 100 gyvulių per savaitę ar per mėnesį“, – teigė jis.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė anksčiau yra teigusi, kad į musulmoniškas šalis galima išgabenti beveik visą gyvulių mėsą, kuri iki embargo buvo vežama į Rusiją.
R. Krasuckis nusiteikęs pesimistiškiau: „Netikiu, kad pusę kiekio tokiu būdu galėtume paskersti ir parduoti į tas rinkas. Nenoriu spekuliuoti skaičiais. Tai yra verslo santykiai“.
E. Mackevičius abejoja, ar tokios skerdienos gali atsirasti ant Lietuvos prekystalių: „Mums nėra tokio poreikio. Kiek religinės bendruomenės prašys, tiek bus patiekiama Lietuvoje, nes tai brangesnis skerdimo būdas“.
Rugpjūčio pradžioje Rusija paskelbė, kad vienerius metus iš Europos Sąjungos neįsileis galvijų bei kiaulių mėsos, paukštienos, dešrų ir kitų produktų, taip pat žuvies, jūrų gėrybių, pieno ir jo produktų, daržovių ir vaisių.
Lietuvos mėsininkai skaičiuoja dėl Rusijos įvestų sankcijų galintys netekti 250 mln. litų.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
