Šiemet pelnyti du kelialapiai į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes – po vieną vienviečių baidarių ir kanojų – lietuvius nuteikia optimistiškai. Dėl dar dviejų planuojama kovoti ir kitąmet. Juos stengsis pelnyti dviviečių baidarių įgulos: Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas (200 m) bei Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas (1000 m). Šiems sportininkams bus lemtingos gegužės 16 d. vyksiančios Europos zonos atrankos varžybos Duisburge (Vokietija).
„Jau penktus metus mūsų sportininkai turi tinkamas sąlygas, gauna geras stipendijas, prizus už iškovotus medalius, todėl Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse viliuosi matyti keturias mūsų įgulas“, – sako Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius, pasaulio ir Europos čempionatų bronzos medalių laimėtojas Romas Petrukanecas.
Pažintis su olimpiniu kanalu
Pagrindinė Lietuvos baidarių ir kanojų rinktinė – penkios įgulos – rugsėjo pradžioje susipažino su Rio de Žaneiro olimpiniu irklavimo kanalu, kuriame vyko bandomosios varžybos. Jose dalyvavo geriausi planetos irkluotojai.
Brazilijoje lenktyniauta pirmą kartą, tad viskas buvo svarbu: kaip sportininkus veiks aklimatizacija, kada olimpiados išvakarėse geriausia atvykti į Pietų Ameriką ir t.t. Bandomosiose varžybose dalyvavę sportininkai gavo organizatorių vardinius kvietimus: į kiekvieną rungtį buvo pakviesta po 16 irkluotojų, kurių dauguma jau yra iškovoję teisę startuoti olimpiniame Rio de Žaneire.
„Kelionė labai brangi, gyvenimas irgi brangus. Keturiems mūsų irkluotojams viską apmokėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinis sporto centras, o kitiems keturiems – mūsų Baidarių ir kanojų irklavimo federacija. Per bandomąsias varžybas žaidynių organizatoriai atidžiai stebėjo irklavimo trasą ir analizavo, kokių problemų reikėtų vengti per olimpines žaidynes“, – kelionės įspūdžiais dalijasi R.Petrukanecas.
Gandai ir tikrovė
Šių metų pasaulio čempionate Italijoje vienviečių baidarių varžybose ketvirtą vietą užėmęs ir kelialapį į Rio Lietuvai pelnęs Ignas Navakauskas sakė, kad prieš išvyką į bandomąsias varžybas prisiskaitė apie labai užterštą olimpinį kanalą, ten plūduriuojančias nugaišusias žuvis, matė ir nuotraukų, bet nuvykęs nieko panašaus neišvydo.
„Kai atvažiavome, irklavimo kanalo vanduo buvo švarus, nemačiau nė vienos negyvos žuvies. Olimpiniais metais ten dar bus įrengtos 10 tūkst. vietų tribūnos, kurios turėtų šiek tiek užstoti bangas, ypač rungtyniaujant 200 m distancijoje. Dar bus padaryti ir atitvarai, kurie mus gelbės nuo bangų ir vėjo“, – paaiškina I.Navakauskas.
Jis džiaugiasi pažintimi su olimpinių žaidynių sostine, tad jeigu jam, kaip stipriausiam šalies baidarininkui, atitektų šaliai iškovotas kelialapis, pagrindinį dėmesį beliktų sutelkti į kovas. „Vietą šaliai iškovojau, bet kitąmet reikės įrodyti, kad Lietuvoje esu stipriausias – tada būsiu tikrasis olimpietis. Vilčių turiu nemažų“, – prasitaria Ignas.
Nerimas dėl starto
Bandomosiose varžybose Lietuvos irkluotojams sekėsi neblogai. 200 m varžybų nugalėtoju tapo I.Navakauskas, o kita baidarininkų įgula Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas užėmė trečią vietą.
„Irklavimo kanalas patiko, paliko gerų įspūdžių, todėl kitąmet tikiuosi jame pasirodyti ne ką prasčiau. Varžybų grafikas buvo panašus kaip ir per olimpines žaidynes, rytinės varžybos baigdavosi iki 11 val. Oras buvo puikus – 20–30 laipsnių šilumos. Aklimatizacijos ir šešių valandų laiko skirtumo bent aš nelabai jutau“, – patikina I.Navakauskas.
Nedaug šiemet sportavęs Londono olimpinių žaidynių vicečempionas kanojininkas Jevgenijus Šuklinas vyko ne siekti pergalės, o pasižiūrėti, kaip atrodo irklavimo kanalas, kokie jo pranašumai, kaip organizmas reaguoja į aplinkybes pasikeitus laiko juostai. Olimpinis vicečempionas 1000 m distanciją įveikė dešimtas, o dvivietę baidarę irklavę R.Nekrošius ir A.Olijnikas liko devinti.
Gerą pamoką gavo kylanti mūsų kanojų irklavimo žvaigždė Henrikas Žustautas. Per atrankos varžybas jis padarė du klaidingus startus ir buvo priverstas pasitraukti iš tolesnės kovos. Paklaustas, kodėl taip nutiko, atsakė: „Dariau viską taip, kaip ir šią vasarą, kai pasiekiau gražiausius savo laimėjimus.“
R.Petrukaneco pastebėjimu, tai gana nemaža jaunojo kanojininko bėda, todėl Henrikui ir jo treneriui Kazimierui Rėksniui reikės padirbėti, kad tokių klaidų nebūtų per olimpines žaidynes. „Optimizmą kelia tai, kad Trakuose turime tokią pat vengrų starto sistemą, kokia bus naudojama ir per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, todėl ją galime bandyti ir tobulintis. Kitąmet dar bus trejos ketverios tarptautinės varžybos, per kurias baimę suklysti dar bus galima šiek tiek užglaistyti, užmiršti nesėkmę Rio de Žaneire ir gerai pasirengti olimpinėms kovoms“, – viliasi R.Petrukanecas.
Rio – kaip Lampėdžiuose
Pirmasis R.Petrukaneco įspūdis apie olimpinių žaidynių sostinę toks: didelis miestas, daug žmonių, mašinų, didelis triukšmas. Gražūs paplūdimiai, gamta. Irkluotojai gali džiaugtis: šįkart bus varžomasi ne už daugiau nei šimto kilometrų, kaip būdavo per ankstesnes žaidynes, o kone miesto centre. Į varžybas ar treniruotes bus galima atvažiuoti ir metro.
„Brazilijoje praleidome visą savaitę. Nei per varžybas, nei per treniruotes nebuvo jokių bėdų dėl purvo ar kvapo. Nepastebėjome jokių požymių, kad čia būtų plaukiojusios nugaišusios žuvys. Jeigu apie tai niekas nebūtų kalbėjęs ar rašęs, nieko nė neįtartum“, – stebisi R.Petrukanecas.
Rio irklavimo kanalas – natūralus vandens telkinys prie pat vandenyno, nuo kurio atsirita sūraus vandens bangos, todėl irkluoti nėra lengva. Jis siauras ir šiek tiek trumpokas, todėl ilgesnės valtys, tokios kaip aštuonvietės, vos telpa į starto liniją ir kone remiasi valčių galais į krantą.
Finišavus irgi erdvės nedaug, vos 50 m iki kranto. Čia jau daug metų vyksta didžiausios Pietų ir Centrinės Amerikos varžybos.
„Kažkas panašaus kaip Kauno Lampėdžių irklavimo bazėje: vos kerti finišo liniją ir iš karto stabdai, nes truputį pairklavęs, ypač didesnes valtis, gali atsitrenkti į krantą. Bet labiausiai laukiame, kada bus įrengtos tribūnos: pagrindiniame krante – 6 tūkst. vietų, jos uždengs paskutinius distancijos metrus, ir ant plaustų plūduriuojančios 4 tūkst. vietų tribūnos“, – sako federacijos generalinis sekretorius.
Pagrindinė Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinė vien olimpiniu irklavimo kanalu neapsiribojo. „Aplankėme olimpinius objektus, pasivaikščiojome po žymias miesto vietas, buvome priėję prie lūšnynų, bet arčiau prie jų dėl saugumo nesiartinome. Mieste matėme daugybę policininkų, kurių tikrai netrūks ir per olimpines žaidynes. Susigundėme skrieti banglentėmis, rinkome omarus“, – įspūdžiais dalijasi I.Navakauskas.
Optimistinės nuotaikos
R.Petrukaneco nuomone, tiems mūsų baidarininkams ir kanojininkams, kurie dalyvaus olimpinėse žaidynėse, bus lengviau nei per pasaulio čempionatą, nes dalyvių bus gerokai mažiau, bet konkurencija – didžiulė. Tarkime, vienviečių baidarių 200 m nuotolio varžybose net 14–15 sportininkų gali pretenduoti į medalius.
„Olimpinė atranka yra labai griežta, todėl nemažai išties stiprių irkluotojų nepaklius į olimpines žaidynes. Aš tikiu mūsų irkluotojais sprinteriais, kurie užėmė prizines vietas. Manau taip: jeigu pasisekė dabar – pasiseks ir kitą kartą, nors gerai žinau, kad pasaulio ir olimpiniai čempionai niekada nenori pralaimėti. Bandomoji regata Rio de Žaneire mus nuteikė gana optimistiškai“, – sako R.Petrukanecas.
Olimpinė panorama
